Lawsuit for debt recovery

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „FES BALTIC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Priešgaisrinės sistemos“, prašydama priteisti iš atsakovės 5 556,85 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės teigimu, ji su atsakove 2018 m. spalio 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 4 573,36 Eur kainą pardavė atsakovei plieninius vamzdžius. Ieškovė 2018 m. spalio 3 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė šią sąskaitą priėmė, bet jos neapmokėjo. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat neatsiėmė nupirktų vamzdžių bei nemokėjo ieškovei už šių vamzdžių sandėliavimą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei parduotus vamzdžius ji laiko išsinuomotame sandėlyje. Atsakovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose už vamzdžių sandėliavimo ir kitas paslaugas mokėtiną mokestį ieškovė apskaičiavo proporcingai vamzdžių užimamam plotui sandėlyje ir ieškovės mokamam sandėlio nuomos mokesčiui.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, jos bankroto administratoriui nebuvo perduota ieškovės 2018 m. spalio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, o apie šią sąskaitą bankroto administratorius sužinojo tik iš skolos suderinimo akto, kuriame buvo išvardytos sąskaitos bei fiksuotas tarpusavio reikalavimų įskaitymas. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė atsakovės bankroto administratorių apie neatsiimtus vamzdžius informavo tik tada, kai bankroto administratorius pareiškė ieškinį dėl reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė iki 2019 m. lapkričio 12 d. nereikalavo, kad atsakovė atsiimtų vamzdžius. Atsakovė taip pat nurodė, kad nėra prekių pirkimo-pardavimo sutarties, kad atsakovės pagrindinė veikla buvo statybos darbai, bet ne prekių pirkimas-pardavimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu patenkino UAB „FES BALTIC“ ieškinį atsakovei BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ dėl skolos priteisimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi patikslino, kad 2020 m. birželio 17 d. sprendimu bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teismas nustatė, kad ieškovės vadovas 2018 m. spalio 3 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą bei nurodė tą pačią dieną sumokėti 4 573,36 Eur už 299 metrus plieninių vamzdžių. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. spalio 3 d. ieškovės vadovas sudarė ir skolų suderinimo aktą, kuriuo įskaitė 4 573,36 Eur reikalavimą už vamzdžius į atsakovės turėtus reikalavimus ieškovei.

Teismo sprendime rašoma, kad ieškovės vadovas 2019 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už vamzdžių transportavimo paslaugas (235 Eur), jų pakrovimą, iškrovimą (262,44 Eur) ir sandėliavimo paslaugas (3 276 Eur be PVM). Vėliau ieškovė už vamzdžių sandėliavimą išrašė atsakovei kelias PVM sąskaitas faktūras po 330,33 Eur vertės kiekviena. Teismas nustatė, kad ieškovė ofiso ir sandėliavimo veiklai nuomojasi 160 kv. m ploto patalpas ir moka 12,50 Eur už kv. m nuomos mokestį.

Iš pateiktų ieškovės, atsakovės bei UAB „Systems & Soliutions“ elektroninių laiškų teismas nustatė, kad atsakovė užsakė vamzdžius, kuriuos vamzdžių tiekėja UAB „Systems & Soliutions“ pristatė į sutartą statybos objekto vietą. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. liepos 23 d. sudarė vamzdžių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią vamzdžius į statybų objektą pristatė tiekėja UAB „Systems & Soliutions“. Teismas konstatavo, kad atsakovė nesumokėjo kainos už vamzdžius, o ieškovė ją (kainą) įskaitė į atsakovės priešpriešinius reikalavimus ieškovei. Šis įskaitymas nenuginčytas, todėl atsakovės prievolė sumokėti ieškovei kainą už vamzdžius yra pasibaigusi.

Teismas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 6.326 straipsnio nuostatas, kai nuosavybės teisė pirkėjui pereina iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas turi pareigą šiuos daiktus saugoti, o pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti su šių daiktų saugojimu susijusias išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Bylos šalys nesudarė rašytinės pirkimo pardavimo sutarties. Įvertinęs bylos medžiagą bei Civilinio kodekso nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti ieškovei (pardavėjai) būtinąsias išlaidas, susijusias su neatsiimtų vamzdžių saugojimu.

Teismo sprendime nurodyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vamzdžių užimamo ploto sandėlyje. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovės skaičiuojamos sandėliavimo išlaidos (21,84 kv. m x 12,50 Eur = 273 Eur/ mėn. + PVM) neatitinka rinkos kainos, nurodydamas, jog atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia ieškovės įvardyto išlaidų patalpų nuomai dydžio. Teismas akcentavo, kad pagal atsakovės pateiktus reklaminius skelbimus nėra galimybės palyginti juose nurodytų patalpų ir ieškovės išsinuomotų patalpų įrengimo, dydžio, kitų parametrų.

Tenkindamas reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad bankrutuojanti įmonė, vykdydama anksčiau ar naujai sudarytas sutartis, reikalingas bankroto procedūroms užbaigti, privalo savo prievoles vykdyti laiku ir tinkamai, o šių nevykdant – atlyginti ir kreditoriaus minimalius nuostolius, t. y. sumokėti reikalaujamas procesines palūkanas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės UAB „FES BALTIC“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu pakeitė ieškinio faktinį pagrindą. Iki baigiamųjų kalbų ieškovė laikėsi pozicijos, kad šalys buvo sudariusios dvi (pirkimo-pardavimo bei sandėliavimo) sutartis, tačiau baigiamosiose kalbose atsakovei reiškiamus reikalavimus kildino jau vien tik iš vamzdžių pirkimo-pardavimo sutarties ir pardavėjo pareigos saugoti pirkėjui neperduotus daiktus.

Atsiliepimas motyvuojamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad priimdamas apskųstą sprendimą pirmosios instancijos teismas, nepranešęs šalims, peržengė ieškinio pagrindo ir atsakovės atsikirtimų į ieškinį ribas. Procesiniuose dokumentuose ieškovė aiškino apie dvi sutartis tarp šalių – pirkimo-pardavimo bei sandėliavimo, ir tik baigiamosiose kalbose ėmė tikslinti, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš vienos pirkimo-pardavimo sutarties. Su tokia atsakovės (apeliantės) pozicija nėra pagrindo sutikti.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato pareigą ieškovui nurodyti faktinį ieškinio pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Bylos šalis gali, bet ne privalo nurodyti teisinį ginčo pagrindą. Teisės principas iura novit curia (teismas žino teisę) lemia, kad teisinis bylos šalių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne bylos šalių prerogatyva. Taigi, teismas nėra susaistytas šalių pateikto teisinio aplinkybių vertinimo ir pats bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius.

Susipažinus su bylos medžiaga, negalima daryti išvados, kad ieškovė baigiamųjų kalbų metu nurodė naujas faktines ginčo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesirėmė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo šalių išdėstytos (pateiktos) procesiniuose dokumentuose ar paminėtos bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliacinio skundo argumentai dėl byloje nagrinėto ginčo ribų peržengimo pirmosios instancijos teisme, neturi reikšmės apeliacine tvarka vertinant šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „FES BALTIC“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „FASADUKAS“) ir UAB „Priešgaisrinės sistemos“ 2018 m. liepos 10 d. sudarė subrangos sutartį Nr. PS2018-M- (toliau – Subrangos sutartis). Subrangos sutartimi ieškovė savo jėgomis ir rizika objekte (administraciniame pastate, esančiame Vilniuje, Saltoniškių g. 7) įsipareigojo atlikti sprinklerinės sistemos montavimo darbus pagal suderintą darbų grafiką ir perduoti atsakovei darbų rezultatą Subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Subrangos sutarties 1 punktas). Į bylą pateiktas 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovės (subrangovės) UAB „FES BALTIC“ raštas dėl Subrangos sutarties nutraukimo.

Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė reiškė poziciją, kad be subrangos teisinių santykių ją su atsakove taip pat siejo ir pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nes ieškovė pardavė atsakovei plieninių vamzdžių. Tų vamzdžių atsakovė neatsiėmė, todėl ieškovė patyrė vamzdžių transportavimo bei sandėliavimo išlaidas, kurių atlyginimą ieškovė šioje byloje ir prašė priteisti.

Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad ieškovė ir atsakovė buvo žodžiu sudariusios vamzdžių pirkimo-pardavimo sutartį, grindė tokiomis nustatytomis aplinkybėmis: 1) atsakovė 2018 m. liepos 23 d. iš tiekėjo užsakė įvairių vamzdžių; 2) 2019 m. liepos 17 d. rašte ieškovės vadovas paaiškino, kad dalį statybvietėje likusių vamzdžių ieškovė išvežė iš objekto Kauno r., Karmėlavoje, į savo sandėlį Vilniuje ir atsakovė gali juos iš čia atsiimti; 3) 2018 m. spalio 3 d. skolų suderinimo aktu ieškovė įskaitė savo reikalavimą atsakovei sumokėti vamzdžių kainą į priešpriešinius atsakovės reikalavimus ieškovei.

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad su atsakove buvo sudariusi žodinę vamzdžių pirkimo-pardavimo sutartį, privalėjo tokią aplinkybę įrodyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė – ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo. Be to, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o atlygintinumas yra vienas pirkimo-pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, skiriančių ją nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys turi priešpriešines teises ir pareigas – pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą, o pirkėjas priimti daiktą ir sumokėti kainą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Byloje analizuojamu atveju ieškovė UAB „FES BALTIC“, teigdama apie tarp šalių sudarytą žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo įrodyti, jog su atsakove BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ buvo sudariusi susitarimą atlygintinai perduoti atsakovei plieninius vamzdžius. Tai reiškia ieškovės UAB „FES BALTIC“ pareigą įrodymais pagrįsti, kad tarp šalių buvo pasiektas konsensusas – buvo suderinta ieškovės valia atlygintinai perduoti atsakovei plieninius vamzdžius ir atsakovės valia šiuos plieninius vamzdžius priimti bei sumokėti ieškovei jų kainą.

Byloje nustatyta, kad šalys Subrangos sutartį sudarė 2018 m. liepos 10 d. Pagal Subrangos sutarties priedą – darbų vykdymo grafiką ieškovė darbus turėjo vykdyti nuo 2018 m. liepos 16 d. iki rugpjūčio 30 d., o darbų pridavimas turėjo vykti nuo rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 7 d. Į bylą pateikta UAB „Priešgaisrinės sistemos“ 2018 m. liepos 23 d. laiško, skirto sands.lt (UAB „Systems & Soliutions“) atstovui, kopija. Laiške rašoma apie 8 prekes (plieninius vamzdžius) ir nurodyta, kad reikia pasiūlymo tiek dėl dažyto, tiek dėl cinkuoto vamzdžio kainų. UAB „Priešgaisrinės sistemos“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniame laiške klausta dėl kitokio diametro vamzdžio atvežimo priežasties ir tą pačią dieną sands.lt (UAB „Systems & Soliutions“) atsakė, kad tai vadybininko klaida vedant pasiūlymą bei pasiteirauta, ar grąžinti šią prekę, ar pervežti ją į kitą objektą. Atsižvelgiant į tai, kad minėti elektroniniai laiškai buvo rašyti galiojant ginčo šalių sudarytai Subrangos sutarčiai, nėra jokio pagrindo minėtus elektroninius laiškus sieti su kokiais nors kitais šalių teisiniais santykiais nei kad su 2018 m. liepos 10 d. Subrangos sutartimi.

Ieškinyje UAB „FES BALTIC“ teigė, kad su atsakove plieninių vamzdžių pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2018 m. spalio 3 d., tačiau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių niekaip nepaaiškino. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime kažkodėl nurodė, kad ta pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. liepos 23 d.

Savo teiginį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė grindė 2018 m. spalio 3 d. išrašyta 4 573,36 Eur vertės PVM sąskaita faktūra Nr. 18021. Be to, į bylą pateikta ir 2018 m. spalio 3 d. ieškovės parengto skolų suderinimo akto kopija. Abu minėti dokumentai yra sudaryti ieškovės, jie nepasirašyti atsakovės atstovų. Ieškovės 2019 m. vasario 25 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. spalio 3 d. skolų suderinimo aktas pateiktas teisines paslaugas atsakovei teikusiai bendrovei, kaip šio rašto priedas. Duomenų, kad ieškovė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18021 ir (ar) 2018 m. spalio 3 d. skolų suderinimo aktą būtų pateikusi atsakovei anksčiau nei 2019 m. vasario 25 d., byloje nėra.

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui. Pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu laiku, o jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi būti perduoti per protingą terminą po sutarties sudarymo (CK 6.319 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.318 straipsnio 2 dalimi, jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikoma: 1) kai pirkimo–pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita; 2) kai šios dalies 1 punkte nenurodytais atvejais daiktus reikia paimti iš tam tikrų atsargų arba pagaminti ir šalys sutarties sudarymo metu apie tai žinojo, – daiktų pateikimas pirkėjui ar jo nurodytam asmeniui disponuoti daiktų atsargų buvimo arba gaminimo vietoje; 3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais – daiktų pateikimas pirkėjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavėjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkėjo nurodytam asmeniui.

Byloje esančiame ieškovės 2019 m. liepos 17 d. rašte nurodyta, kad BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ medžiagų iš objekto, esančio Kauno r., Karmėlavoje, pagal 2018 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18021 neatsiėmė iki pat to objekto perdavimo statytojui momento, o statytojui pareikalavus atlaisvinti statybos aikštelę nuo medžiagų likučių, dalis medžiagų buvo pervežtos į ieškovės sandėlį Vilniuje, kita dalis – į tiekėjo UAB „Systems & Solutions“ sandėlį. Tokia ieškovės 2019 m. liepos 17 d. rašte pateikta informacija patvirtina, kad ieškovė negali būti laikoma perdavusia ginčo vamzdžius atsakovei pagal jos nurodomą pirkimo-pardavimo sutartį. Priešingai, ieškovės veiksmai liudija, kad su dalimi vamzdžių ji elgėsi kaip jų savininkė – statytojui pareikalavus išvežė juos į savo sandėlį iš kitoje Lietuvos vietovėje buvusios statybvietės nei ta, kurioje ieškovė pagal Subrangos sutartį vykdė darbus atsakovei. Toks ieškovės elgesys suponuoja išvadą, kad ji pati nemanė pardavusi vamzdžius atsakovei ir iš esmės pati ėmėsi iniciatyvos prisiimti daikto savininkui tenkančias daikto gabenimo bei išlaikymo sąnaudas.

Be to, pirmosios instancijos teismo parengiamajame posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad vamzdžiai nupirkti vykdant darbus pagal UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nurodymą, buvo sumokėtas avansas 8 000 Eur, nupirkti vamzdžiai, tačiau jų neatsiėmė, o vėliau paaiškėjo, kad iškeltas bankrotas (2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 15:39 min iki 16:00 min). Ieškovės atstovas parengiamajame teismo posėdyje taip pat teigė, kad šalis siejo rangos, o ne pirkimo-pardavimo santykiai (2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 20:48 min).

CK 6.648 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbas atliekamas visiškai ar iš dalies iš užsakovo medžiagos, tai rangovas atsako už netinkamą tos medžiagos sunaudojimą; rangovas privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir jos likutį grąžinti arba, jeigu užsakovas sutinka, sumažinti darbų kainą atsižvelgiant į rangovui likusių nesunaudotų medžiagų vertę. Nagrinėjamu atveju Subrangos sutartimi atsakovė įsipareigojo aprūpinti statybos objektus visomis reikalingomis medžiagomis, įranga ir įrengimais (Subrangos sutarties 2.3. punktas). Nepanaudotas ir neužaktuotas medžiagas ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei per 5 darbo dienas nuo ieškovės pareikalavimo (Subrangos sutarties 2.7. punktas). Taigi, pagal Subrangos sutartį ieškovė turėjo pareigą grąžinti atsakovei atliekant subrangos darbus nepanaudotas medžiagas.

Byloje esantys ieškovės 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. birželio 7 d. raštai patvirtina, kad tarp šalių buvo nesutarimų dėl įsiskolinimo viena kitos atžvilgiu dydžio. 2019 m. liepos 17 d. rašte ieškovė atskleidė vamzdžių pergabenimo į savo sandėlį faktą ir dalį kitų aplinkybių. Nei viename iš nurodytų raštų, taip pat kitų byloje esančių dokumentų, nėra duomenų, kad ieškovė būtų raginusi atsakovę atsiimti šiuos pas ieškovę esančius plieninius vamzdžius ar kitaip siekusi perduoti atsakovei tuos vamzdžius. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ne atsakovė BUAB „Priešgaisrinės sistemos“, kaip pirkėja, nepriėmė iš ieškovės, kaip pardavėjos, atsakovei priklausančių vamzdžių, bet ieškovė UAB „FES BALTIC“ neįvykdė savo pareigos grąžinti subrangos darbų vykdymo metu nepanaudotas medžiagas atsakovei.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai taikė pirkimo-pardavimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, o nustačius, kad pati ieškovė neįvykdė pareigos grąžinti pagal Subrangos sutartį nepanaudotas atsakovei priklausančias medžiagas, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus dėl atsakovei priklausančių daiktų (plieninių vamzdžių) gabenimo ir saugojimo (sandėliavimo) išlaidų atlyginimo.

Kadangi nėra pagrindo priteisti iš atsakovės plieninių vamzdžių gabenimo ir saugojimo išlaidų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija naikina apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „FES BALTIC“ ieškinys atmetamas. Panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą, netenka galios ir šio sprendimo sudėtinė dalis – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo.

Šioje byloje priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ji patyrė išlaidas: 270 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 180 Eur už atstovavimą teisimo posėdžio metu, 240 Eur už rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, 240 Eur už baigiamosios kalbos parengimą. Pagal bylos medžiagą atsakovė advokato padėjėjai 270 Eur sumą (kartu su mokėjimu už kitas paslaugas) sumokėjo 2020 m. vasario 7 d. Atsakovė advokato padėjėjai 180 Eur sumą sumokėjo 2020 m. vasario 27 d. Atsakovė advokato padėjėjai 480 Eur sumą sumokėjo 2020 m. gegužės 25 d. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė iš viso patyrė 930 Eur dydžio advokato padėjėjos teisinių paslaugų išlaidas. Atsakovės išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai parengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant teismo posėdyje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių.

Be to, atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Už advokato paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 2020 m. liepos 17 d. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, atsakovei BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ iš ieškovės UAB „FES BALTIC“ priteistinas iš viso 1 230 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.