Kad matytumėte pilną svetainę, prašome įjungti JavaScript palaikymą.
Enable JavaScript in your browser to see this website.
Включите JavaScript в своем браузере, чтобы увидеть этот сайт.

Paieška

 

Skolos priteisimas

 
Publikuota: 2024-02-27
Civilinė byla Nr. e2-3139-925/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17877-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
 
 
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
 
S P R E N D I M A S   U Ž   A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2024 m. vasario 27 d.
Vilnius
 
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. P. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Remi Invest“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Baltais takais“ dėl skolos, delspinigių ir kitų sumų priteisimo.
 
Teismas
 
n u s t a t ė :
 
1.     Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Remi Invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Baltais takais“, prašydama priteisti iš atsakovės 337,36 Eur skolą, 9,73 Eur delspinigių, 75,00 Eur skolos administravimo mokestį, 12,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.     Atsakovei MB „Baltais takais“ procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dėl to, ieškovės prašymu, yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
3.     Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovė nuomonės dėl ieškinio nepateikė.
4.     Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Horizontal Media“ ir atsakovė 2023 m. kovo 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 23-01835- (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Pradinis kreditorius įsipareigojo atsakovei teikti paslaugas, o atsakovė tinkamai ir laiku atsiskaityti su Pradiniu kreditoriumi. Pradinis kreditorius tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. už suteiktas paslaugas išrašė atsakovei šias PVM sąskaitas-faktūras: 2023-04-30 PVM sąskaita-faktūra Serija VMG Nr.0067729 – 85,91 Eur; 2023-05-31 PVM sąskaita-faktūra Serija VMG Nr.0068026 – 85,91 Eur; 2023-06-30 PVM sąskaita-faktūra Serija VMG Nr.0068726 – 85,91 Eur; 2023-07-31 PVM sąskaita-faktūra Serija VMG Nr.0069656 – 72,60 Eur; 2023-08-31 PVM sąskaita-faktūra Serija VMG Nr.0070294 – 7,03 Eur. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo ir liko skolinga 337,36 Eur sumą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų ginčijusi suteiktų paslaugų faktą, kokybę ar atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).
5.     2023 m. lapkričio 7 d. pradinis kreditorius UAB „Horizontal Media“ ir ieškovė UAB „Remi Invest“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RI-23-012, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido savo ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį. Akcentuotina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.
6.     Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota rašytiniu pranešimu 2023 m. lapkričio 9 d. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). 
7.     Iš Sutarties matyti, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis) ir atsakovei kilo pareiga apmokėti ieškovei (perėmusiai reikalavimo teises iš pradinės kreditorės) už suteiktas paslaugas. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi atsakovė nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina 337,36 Eur skola (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnis).
8.     Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Ieškovė paskaičiavo atsakovei 9,73 Eur delspinigių už uždelstą laikotarpį, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Esant nurodytoms aplinkybės, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 3.3 punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina 9,73 Eur delspinigių.
9.     Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 75 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šiuo atveju atsakovei laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, ieškovė turėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Dėl to ji turėjo išlaidų, kurios yra laikytinos jos nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Tarp patirtų nuostolių ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovė būtų laiku atsiskaičiusi su ieškove, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinas 75,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų atlyginimas.
10. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo tenkintinas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies pagrindu. Iš atsakovės priteistinos 12,5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (422,09 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.    
11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 22,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas.
12. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 12,96 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) – šios išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
 
n u s p r e n d ž i a :
 
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Remi Invest“, juridinio asmens kodas 302637365, iš atsakovės mažosios bendrijos „Baltais takais“, juridinio asmens kodas 306191825, 377,36 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 36 ct) skolos, 9,73 Eur (devynis eurus 73 ct) delspinigių, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 12,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (422,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 322,00 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.  
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės mažosios bendrijos „Baltais takais“, juridinio asmens kodas 306191825, 12,96 Eur (dvylika eurų 96 ct) pašto išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
 
 
Teisėja                                                                             J. P.

 

 
 

 

smart foreash