Civilinė byla Nr. e2-8155-1137/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11250-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;
2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.2.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas V. K., veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo - ieškinį atsakovei mažajai bendrijai dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas - (toliau ir – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau ir – atsakovė) 4 000,00 Eur skolą, 53,60 Eur delspinigių, 12,50 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 92,00 Eur žyminį mokestį, 370,00 Eur už advokatų suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Ieškovas prašo atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti 2024 m. rugpjūčio 8 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamos bylos.
3. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
4. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
5. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
6. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2024 m. kovo 20 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta rankpinigių sutartis NR. -. Sutarties 2 skyriaus B punkte ieškovas ir atsakovė susitarė, jog pardavėjas įsipareigoja automobilį „Toyota Corolla“ pargabenti į Klaipėdos miestą ir parduoti pirkėjui iki 2024 m. balandžio 30 d., už sutartą 9 000 Eur kainą. Pirkėjas privalo grįžus automobiliui atsiskaityti su pardavėju per 10 d. d. Pirkėjas sumoka 2 000 Eur avansinį mokėjimą. Ieškovas vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pervedė atsakovei 2024 m. kovo 13 d. – 1 000 Eur, 2024 m. kovo 20 d. dar 1 000 Eur, viso – 2 000 Eur.
7. Remiantis prie bylos medžiagos pateiktais rašytiniais įrodymais, 2024 m. balandžio 25d. atsakovas parašė ieškovui, jog Sutartyje nurodyto automobilio parduoti negali ir grąžins ieškovui pinigus. Remiantis šalių pasirašytos sutarties 3 straipsnio B punktu, šalys sutarė – jeigu pirkėjas dėl pardavėjo kaltės negali įvykdyti sutarties per joje nurodytus terminus, pardavėjas privalo pirkėjui sumokėti dvigubą rankpinigių sumą. Rankpinigius pardavėjas privalo grąžinti per 5 d. d., nuo pirkėjo reikalavimo sumokėti rankpinigius dėl pardavėjo sutarties neįvykdymo pagal terminus. Už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,02 procentų, nuo uždelstos mokėti sumos, delspinigius. Taigi, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta aukščiau, jog būtent sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės, bei į tai, jog Ieškovas yra sumokėjęs 2 000,00 Eur rankpinigių sumą, ieškovas įgijo teisę iš atsakovo reikalauti 4 000,00 Eur (2 x 2 000,00 Eur). Po šių ieškovo veiksmų atsakovė skolos nepadengė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė su ieškovu būtų atsiskaičiusi.
8. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.98 str. 1 d. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą.
9. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškovu tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė ir yra skolinga ieškovui. Ieškovui reikalavimai įrodyti prie ieškinio esamais dokumentais. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus nėra, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina negrąžinta 4 000,00 Eur įsiskolinimo suma.
10. CK 6.63 str. 2 d. nustato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius. CK 6.73 str. numato, kad jei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę. Ieškovas, remdamasis Sutartimi bei CK numatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, apskaičiavo, jog atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui viso – 53,60 Eur delspinigių. Ieškovo reikalavimas dėl 53,60 Eur dydžio delspinigių yra pagrįstas įstatymu, todėl – tenkinamas.
11. Atvejais, kai nėra laiku įvykdoma prievolė atlikti mokėjimus pagal komercines sutartis ir tokių sutarčių šalys yra ūkio subjektai – tuomet priteistinų palūkanų dydis nustatomas, vadovaujantis specialiu įstatymu, t. y. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas) (Įstatymo 1 str. 1- 2 d.). Įstatymo 2 str. 5 d. numato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios nustatomos: 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Įstatymo 3 str. 2 d.). Kadangi tarp Ieškovo ir Atsakovo susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (1 str. 1 d., 2 str. 5 d.). Pagal šį įstatymą pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Pagal viešai prieinamus duomenis vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,5 proc. Todėl bendra pagal minėtą įstatymą prašoma priteisti palūkanų norma sudaro 12,50 proc. (skaičiuojant 8,00 proc. + 4,5 proc.). Iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 12,50 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (4 053,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2024 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas teismui pateikė duomenis apie patirtas 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl to, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro 92,00 Eur žyminio mokesčio, kuris ieškinį patenkinus visiškai, priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 79, 80, 93 straipsniai).
13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 15,86 Eur, yra priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos, juridinio asmens kodas 306678861 – 4 000,00 Eur (keturi tūkstančiai eurų 00 ct) skolą, 53,60 Eur (penkiasdešimt trys eurai 60 ct) delspinigių, 12,50 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 053,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 370,00 Eur (trys šimtai septyniasdešimt eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 92,00 Eur (devyniasdešimt du eurai 00 ct) žyminio mokesčio – ieškovui -, gimimo data 1984 m. balandžio 3 d.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos, juridinio asmens kodas -, valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėjas V. K.
info@sostinesteise.lt-copy.png){kind=icon}