Laimėta darbo ginčų byla DGK atstovaujant darbdavį

Civilinė byla Nr. e2-12157-1115/2024

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02786-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja I. S.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „-“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl nepagrįsto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 24 d. sprendimo darbo byloje -,

 

n u s t a t ė :

1.        Ieškovė UAB „-“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Z., prašydama pripažinti M. Z. reikalavimą dėl 1398,30 Eur ( vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 30 ct), neatskaičius mokesčių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1887,70 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 70 ct), neatskaičius mokesčių, netesybų iš UAB „-“ nepagrįstu ir iš atsakovo M. Z. ieškovės UAB „-“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.        Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK, 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bei esant ieškovės prašymui atsakovui laiku nepateikus atsiliepimo priimti sprendimą už akių, konstatuotina, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškovės prašymą ir priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

3.        Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą bei surašo sutrumpintus motyvus.

4.      Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „-“ (toliau – Darbdavys, Ieškovė) ir M. Z. (toliau – Darbuotojas, Atsakovas) buvo sudaryta darbo sutartis. Sutarties pagrindu Darbuotojas dirbo Darbdavio įmonėje laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2024 m. birželio 12 d. Darbdavys teigia, kad pasibaigus tarp šalių darbo teisiniams santykiams, Darbdavys su Darbuotoju visiškai atsiskaitė 2024 m. liepos 23 d., tačiau atsakovas 2024 m. birželio 29 d. nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu iš ieškovės priteisti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

5.      2024 m. liepos 24 d. DGK darbo byloje Nr. APS-131-14534/2024 priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino atsakovo prašymą ir nutarė iš ieškovės išieškoti M. Z., (gim. -), naudai 1398,30 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1887,70 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas.

6.      Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji šalis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje C- 684/16 41 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015 pažymėtą, kad darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

7.      Darbo ginčuose dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo šių išmokų sumokėjimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes sudarydamas darbo sutartį darbdavys įsipareigoja mokėti sulygtą darbo užmokestį viešosios teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir tik jo žinioje yra visi dokumentai, patvirtinantys šios pareigos vykdymą (DK 32 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 3 dalis). Taigi už tinkamą su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą atsakingas darbdavys, būtent jis privalo tinkamai atsiskaityti su darbuotoju ir tai pagrįsti. Darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas, turintis nepanaudotų kasmetinių atostogų, įgyja teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir esant ginčui dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumokėjimo įrodinėjimo našta tenka ieškovui (DK 127 straipsnio 6 dalis, 214 straipsnio 3 dalis).

8.      Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta civiliniame procese, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

9.      Nagrinėjamoje byloje ieškovė „-“ nurodo, kad yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu ir atsakovas atleidimo dienai buvo išnaudojęs visas atostogų dienas, todėl jam jokie atostoginiai ir nebuvo išmokėti. Tai patvirtina prie ieškinio pridėti priedai, iš kurių galima matyti, jog atsakovas M. Z. prašė suteikti atostogas nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. ir nuo 2024 m. gegužės 27 iki 2024 m. birželio 5 d., bei ieškovės UAB „-" pateikta atostoginių dienų paskaičiavimo lentelė iš kurios turinio galima matyti, kad atsakovui M. Z. buvo suteiktos atostogos už prašomas dienas ir bendras likęs atostoginių dienų kiekis neviršija nulio. Taip pat ieškovė „-“ pateikė į bylą dokumentus įrodančius, kad 2024 m. liepos 23 d. su atsakovu M. Z. buvo visiškai atsiskaityta ir sumokėtas užmokestis už darbą 2024 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kas prieš tai buvo paminėta, atlikus formalus pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad ieškovė UAB „-“ įrodė, jog visiškai atsiskaitė su atsakovu M. Z. ir ieškinys yra tenkintinas.

10. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 74,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 300 Eur išlaidas už teisines paslaugas, viso 374,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

 

11. Teismas patyrė byloje 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo M. Z. (asmens kodas -) reikalavimą dėl 1 398,30 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 30 ct), neatskaičius mokesčių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1887,70 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 70 ct), neatskaičius mokesčių, netesybų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „-“ (j. a. k. -) nepagrįstu.

 Priteisti iš atsakovo M. Z. (asmens kodas -), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „-“, (j. a. k. -) naudai, 374 (tris šimtus septyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. Z. (asmens kodas -) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas -, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Teismo sprendimui už akių darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. liepos 24 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-14534/2024 netenka galios.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                                                                         I. S.