Teismo nutartis dėl 4 metų termino atnaujinimo sprendimo už akių peržiūrėjimui.

Civilinė byla Nr. e2S-2769-866/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13578-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.3.2.5

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja A. P.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „-“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

2.        Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu.

3.        Atsakovui atsiliepimo nepateikus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė jai iš atsakovo 660,71 Eur skolos, 59,73 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos 720,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

4.      Atsakovas A. U. 2024 m. spalio 8 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas pakeisti pradinį ieškovą UAB „-“ jo teisių perėmėju UAB „-“; atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; panaikinti 2020 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad apie teisminį procesą nežinojo, nes negavo jokių dokumentų iš teismo, procesiniai dokumentai įteikti pasinaudojus teisine fikcija, t. y. įteikus viešo paskelbimo būdu, be to, nurodo, kad buvo deklaravęs išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo A. U. pareiškimą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6.        Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiusti atsakovo nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu -. Teisme 2020 m. gegužės 25 d. buvo gauta informacija, kad atsakovui dokumentai nebuvo įteikti. 2020 m. gegužės 28 d. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl atsakovo pareiškimą atsisakė priimti.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

7.      Atsakovas A. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

8.      Apeliantas pažymi, kad atsakovas faktiškai (realiai) negavo nei ieškinio, nei sprendimo už akių, ir apie bylą net nežinojo. Ieškinys atsakovui įteiktas pasinaudojant procesinių dokumentų įteikimo fikcija (viešo paskelbimo būdu). Teigia, kad apie bylą atsakovas sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 25 d., gavęs antstolės Irenos Beliačič elektroniniu paštu atsiųstus procesinius dokumentus, o apie ieškinį (jo pagrindą ir dalyką) bei sprendimą už akių – 2024 m. spalio 2 d., kai atsakovo atstovui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Tiek ieškinys, tiek sprendimas už akių galimai buvo siųstas atsakovui tik po vieną kartą tuo pačiu ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovo adresu -. Nurodo, kad dar 2012 m. liepos 2 d. deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas. Paaiškino, kad teismas nesiėmė veiksmų, kad realiai surastų atsakovą (nesikreipė į policiją, JAV ambasadą Lietuvoje ar Lietuvos ambasadą JAV, neieškojo atsakovo sutuoktinės kontaktų), todėl CPK 130 straipsnio institutas šiuo atveju pritaikytas nepagrįstai.

 

9.      Apeliantas nurodo, kad ieškovo pagrindinis reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš 1998 m. spalio 31 d. sąskaitos Nr. 6519071198 (26,08 LTL), kuri turėjo būti apmokėta 1998 m. lapkričio 15 d., ir 1999 m. spalio 31 d. sąskaitos Nr. 00000419921199 (2 255,21 LTL), kuri turėjo būti apmokėta 1999 m. lapkričio 15 d. Šiuo atveju praleistas 10 metų senaties terminas, o ieškinys paduotas praėjus daugiau kaip 20 metų nuo atsakovo tariamų prievolių atsiradimo ir daugiau kaip 10 metų po bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino pasibaigimo. Jei atsakovas būtų buvęs faktiškai (realiai) informuotas apie ieškinį, jis būtų galėjęs prašyti taikyti ieškinio senaties terminą. Mano, kad teismas, matydamas, jog pradinis ieškovas UAB „-“ bando prisiteisti daugiau kaip prieš 20 metų tariamai atsiradusią/susidariusią skolą, bendrajam senaties terminui suėjus daugiau kaip prieš 10 metų, atsakovui esant vartotojui ir nuo 2012 m. liepos 2 d. deklaravus išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, teismas turėjo būti aktyvus siekiant faktiškai (realiai) įteikti ieškinį ar kitu būdu informuoti atsakovą apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą.

 

10.    Taip pat paaiškino, kad teismui kartu su ieškiniu pradinio ieškovo UAB „-“ pateikti įrodymai, net ir atliekant formalų įrodymų vertinimą, turėjo sukelti abejonių reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumu. Iš pateiktų sutarčių matyti, jog viena iš jų – 1996 m. liepos 17 d. sutartis M200 sudaryta net ne su atsakovu, o su Ramūnu Kugeliu, kuriam ir buvo išrašyta 1999 m. spalio 31 d. sąskaita Nr. - (2 255,21 LTL). Vien jau šių akivaizdžių neatitikimų/neaiškumų, net ir atliekant formalų įrodymų vertinimą, turėjo pakakti, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu būtų atmestas. Nurodo, kad atsakovas nei iš pradinio ieškovo, nei iš kitų kreditorių, nebuvo sulaukęs nė vienos pretenzijos dėl tariamai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su atsakovui teiktomis ryšio paslaugomis. Atsakovas išvyko nuolatiniam gyvenimui į JAV nežinodamas apie jokias tariamas skolas. Ieškinio priedai niekaip neįrodo reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo, nes viena iš sąskaitų išrašyta ne atsakovui, o Ramūnui Kugeliui; nėra pateikta jokių įrodymų dėl apskritai atsakovui suteiktų paslaugų fakto nurodomu laikotarpiu; nėra aiškus sąskaitų turinys. Pirmosios instancijos teismas į aukščiau išdėstytas aplinkybes neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

11.    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

12.    Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. U. pareiškimą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.    CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui.

14.    Kasacinės instancijos teismo yra pažymėta, kad CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nors sprendimo už akių priėmimas ir jo įteikimas tokia forma pirmiau aptartu atveju neprieštarauja įstatymui, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, 34 punktas).

15.    Teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai. Nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas, informavęs asmenį apie pradėtą civilinę bylą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei sprendimo už akių atveju (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį), atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas).

16.    Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-361-611/2018, 36 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

17.    Tuo atveju, kai konstatuojama, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paduotą ieškinį, todėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių naikinamasis terminas nagrinėjamu atveju taikytinas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 40 punktas).

18.    CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

19.    CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį. Aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą, yra svarbi sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

20.    Nagrinėjamu atveju, teismas vieną kartą išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus paskutiniu žinomu adresu -, ir 2020 m. gegužės 25 d. gavęs informaciją, kad dokumentai neįteikti, 2020 m. gegužės 26 d. procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Bylos duomenimis, atsakovas 2012 m. liepos 2 d. deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas ir ši informacija teismui buvo žinoma. Teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių nustatyti, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie inicijuotą teisminį procesą, t. y. nesiuntė procesinių dokumentų paskutiniu deklaruotu adresu paliekant pažymą; nesiuntė sutartyje nurodytu kitu adresu – -; netikrino informacijos apie atsakovo buvimo vietą kitoje valstybėje, neprašė ieškovės pateikti tikslesnės informacijos, susijusios su šia aplinkybe ir galimybe procesinius dokumentus atsakovui įteikti naudojant kitas, ieškovei žinomas, priemones. Tokių veiksmų neatlikimas, kasacinės instancijos teismo praktikoje vertinimas, kaip nepakankamai rūpestingas, konstatuojant netinkamą informavimą apie teisminį procesą, atitinkamai nesudarantis prielaidų priimti sprendimo už akių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

21.    Minėta, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus tuo atveju, kai nėra pagrindo konstatuoti tinkamo atsakovo informavimo apie pradėtą teisminį procesą ir kad atsakovas laisva valia elgėsi pasyviai, teismas turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei sprendimo už akių atveju (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį), atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas.

22.    Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir termino atnaujinimo klausimą (CPK 287 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, terminas atsakovės pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 338 straipsniu,

 

nutaria:

 

atsakovo A. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovui A. U. praleistą terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                                                         A.P.