Dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00126-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.1.; 3.2.6.1.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas R B.,

sekretoriaujant D. N.,

dalyvaujant atsakovės atstovei V. S., trečiojo asmens atstovei advokatei S. M., nedalyvaujant ieškovės atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1565-260/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Modusta“ dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo J. K.

 

Teismas

 

nustatė:

 

ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Mono Status“ prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės UAB „Mono Status“ atsakovei AB „Modusta“ atliktus 43 150 Eur sumai mokėjimus: 2017-01-07 mokėjimą 2 500 Eur sumai; 2017-01-17 mokėjimą 500 Eur sumai; 2017-01-18 mokėjimą 4 600 Eur sumai; 2017-02-01 mokėjimą 11 000 Eur sumai; 2017-02-08 mokėjimą 1 350 Eur sumai; 2017-02-10 mokėjimą 1 000 Eur sumai; 2017-03-03 mokėjimą 8 000 Eur sumai; 2017-03-04 mokėjimą 2 200 Eur sumai; 2017-03-10 mokėjimą 9 000 Eur sumai; 2017-03-28 mokėjimą 1 000 Eur sumai; 2017-04-01 mokėjimą 1 000 Eur sumai ir 2017-04-03 mokėjimą 1 000 Eur sumai bei taikyti restituciją, priteisiant, ieškovui iš atsakovo 43 150 Eur, taip pat priteisti ieškovei BUAB „Mono Status“ iš atsakovės UAB „Modusta“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei BUAB „Mono Status“ iš atsakovės UAB „Modusta“ bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje, dublike ir patikslintame ieškinyje ( t. I, b. l. 1-14; t. III, b.l. 1-8; t. IV , b. l. 78-91) nurodė, kad abiejų įmonių – ieškovės ir atsakovės – vadovu ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo trečiasis asmuo J.K. Iš ieškovės 2016 metų finansinių dokumentų duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovė atliko pavedimus (ginčijamus mokėjimus), ji jau buvo faktiškai nemoki įmonė, neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais savo kreditoriais, atotrūkis tarp jos įsiskolinimų ir turto nuolat didėjo. Ieškovė, nepaisydama nei prastos įmonės finansinės padėties, nei kitų įmonės kreditorių interesų, atsakovei atliko mokėjimus 43 150 Eur sumai. Tokiu būdu buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius atsakovei, o ieškovė bei pirmesnės eilės kreditoriai negavo 43 150 Eur (iš šios sumos būtų galima patenkinti darbuotojų finansinius reikalavimus). Dėl to ne tik sumažėjo bankrutuojančios bendrovės „Mono Status“ turtas, bet ir buvo grubiai pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, jų galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Ieškiniu ji siekia atstatyti BUAB „Mono Status“ mokumą – grąžinti įmonę į finansinę padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo, tokiu būdu apginti kreditorių interesus. Nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos mokėjimus pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taip pat, ieškovės administratorės nuomone, ginčijami mokėjimai atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymo – Civilinio kodekso 6.930¹ str. – normas.

Ieškovės atstovas 2018 m. spalio 8 d. vykusiame teismo posėdyje ieškinį prašė patenkinti, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, prašė 2018-12-05 vyksiančiame teismo posėdyje bylą išnagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė UAB „Modusta“ atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ( t. II, b. l. 1-10; t. III, b. l. 101-107). Jos nuomone, byloje pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad ieškovė buvo nemoki jau 2016 metais. Ieškovė su atsakove dirbo subrangos sutarčių pagrindu: Nr. MOD-2016/07/19-1, MOD-16-0808, MOD-X366-2016.03.08-4, 2016/03/01/1, MOD-16/122, MOD-16/01/21-01, MOD-150821/01.3 Atsakovė visus darbus pagal minėtas sutartis yra atlikusi, todėl ieškovė pagrįstai yra sumokėjusi atsakovei 43 150,00 Eur sumą. Šių įmonių bendradarbiavimą rodo ir byloje pateiktas apyvartos nuo 2015-01-01žiniaraštis. Byloje ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. būtų atlikusi mokėjimus tik ieškovei. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę, nors būtent kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Taip pat ieškovė neįrodė kreditorių teisių pažeidimo, kadangi dėl ieškovės atliktų mokėjimų atsakovei ieškovė netapo nemoki ir byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančiu šią sąlygą, todėl atliktais pavedimais nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės teiginiais, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi nemokia ji pripažinta tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2017-08-24 patvirtinus Kauno apygardos teismo 2017-07-10 nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Mono Status“ teisėtumą ir pagrįstumą. Visiškai nepagrįstai ieškovės administratorė teigia, kad ginčijamų mokėjimų ieškovė neprivalėjo atlikti. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė su atsakove sudarė septynias statybos subrangos sutartis. Atsakovė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, ką patvirtina pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei ieškovei pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros. Teisiškai nepagrįsti ir ieškinio argumentai, kad atsakovė buvo nesąžininga, kai buvo atliekami ginčijami mokėjimai. Ieškinyje taip pat nepagrįstai teigiama, jog buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 6.930¹ straipsnį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti straipsnyje nurodytu eiliškumu. Kauno apygardos teismas 2017-07-10 nutartimi nustatė, jog 2017-06-30 balanso duomenimis ieškovė turi turto už 743 999,00 Eur, o jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 661 327,91 Eur. Tai reiškia, jog ieškovės turto 2017-06-30 pakako visiems pradelstiems kreditorių reikalavimams padengti. Be to, ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2017-01-07 iki 2017-04-01 (atliekant ginčo mokėjimus) kreditoriai jau pareiškė ieškovei reikalavimą patenkinti jų reikalavimus. Todėl iš esmės CK 6.930¹ straipsnio taikyti šiuo konkrečiu atveju negalima.

Atsakovei UAB „Modusta“ Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d. Atsakovę nagrinėjant bylą teismo posėdyje atstovavusi administratorės atstovė ieškinį prašė atmesti, vadovautis atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais.

Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jo atstovė 2018 m. gruodžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

 

Ieškinys tenkintinas.

 

Byloje šalių procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų teismo posėdžiuose pateiktais paaiškinimais, rašytinais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai aplinkybės:

Uždaroji akcinė bendrovė „Mono Status“, kurios buveinės adresas Kaunas, Ukmergės g. 10-76, buvo įregistruota 2008 m. balandžio 2 d. Jos vieninteliu akcininku nuo 2009-07-01 ir vadovu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo J. K. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d., uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ iškėlė bankroto bylą (t. I, b. l. 15-22; 28-35).

Uždaroji akcinė bendrovė „Modusta“, kurios buveinės adresas Kaunas, Ukmergės g. 10-76, buvo įregistruota 2015 m. kovo 18 d. Jos vieninteliu akcininku nuo iki 2017-12-01 ir vadovu iki 2018-09-04 buvo trečiasis asmuo J. K. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d., uždarajai akcinei bendrovei „Modusta“ iškėlė bankroto bylą (t. I, b. l. 23-26; t. IV, b. l. 115-116; Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2035-230/2018).

Ieškovė UAB „Mono Status“ atsakovei AB „Modusta“ nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 43 150 Eur, atlikdama tokius mokėjimus: 2017-01-07 mokėjimą 2 500 Eur sumai; 2017-01-17 mokėjimą 500 Eur sumai; 2017-01-18 mokėjimą 4 600 Eur sumai; 2017-02-01 mokėjimą 11 000 Eur sumai; 2017-02-08 mokėjimą 1 350 Eur sumai; 2017-02-10 mokėjimą 1 000 Eur sumai; 2017-03-03 mokėjimą 8 000 Eur sumai; 2017-03-04 mokėjimą 2 200 Eur sumai; 2017-03-10 mokėjimą 9 000 Eur sumai; 2017-03-28 mokėjimą 1 000 Eur sumai; 2017-04-01 mokėjimą 1 000 Eur sumai ir 2017-04-03 mokėjimą 1 000 Eur sumai ( t. I, b. l. 41-44; t. IV, b. l. 29-34; t. IV, b. l. 47-77). Ieškovės teigimu, klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus už laikotarpius 2017-01-01 - 2017-01-31, 2017-02-01 - 2017-02-28, 2017-03-01 - 2017-03-31, 2017-04-01 - 2017-04-30 ir 2017-08-01 - 2017-08-31 duomenys patvirtina, kad 2017-01-07, 2017-01-17, 2017-01-18, 2017-02-01, 2017-02-08, 2017-02-10, 2017-03-03, 2017-03-04 (dalimi) ginčijamais mokėjimais buvo apmokama atsakovės 2016-12-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra MDS000000020, kurios apmokėjimo terminas 2017-01-29; 2017-03-04 (dalimi) ginčijamu mokėjimu buvo apmokama atsakovo 2016-12-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra MDS000000024, kurios apmokėjimo terminas 2017-02-03; 2017-03-10 ginčijamu mokėjimu buvo apmokama pagal atsakovės 2016-12-30 ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras MDS000000021, MDS000000024, kurių apmokėjimo terminas 2017-02-03 ir 2017-01-12 išrašytą sąskaitą MDS000000025, kurios apmokėjimo terminas nenurodytas; 2017-03-28 ginčijamu mokėjimu buvo apmokama atsakovės 2016-12-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra MDS000000021, kurios apmokėjimo terminas 2018-02-03;2017-04-01 ir 2017-04-03 ginčijamais mokėjimais buvo apmokama atsakovės 2016-12-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra MDS000000021, kurios apmokėjimo terminas 2018-02-03 ( t. IV,
b. l. 29-38).

Iš ieškovės pateikto kreditorių sąrašo 2017 m. sausio 2 dienai (t. IV, b. l. 129-130), parengto pagal ieškovės vadovo dar iki bankroto bylos iškėlimo įmonei duomenis (t. III, b. l. 23-36), matyti, kad UAB „Mono Status“ , prieš atlikdama ginčijamus mokėjimus, 2017 m. sausio 1 dienai turėjo pradelstus įsipareigojimus 83 kreditoriams bendrai 568 364,27 Eur sumai, tame skaičiuje ir kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai 80 781,44 Eur mokesčių nepriemoką, kuri atsirado ir nuolat didėjo nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio. Iš UAB „Mono Status“ balanso 2016 m. gruodžio 31 dienai duomenų matyti, kad UAB „Mono Status“, turėjo įmonės balanse apskaityto turto už
1 003 256,65 Eur , taigi jau buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai buvo didesni nei pusė balanse apskaityto turto vertės, ji nemokėjo mokesčių, neatsiskaitinėjo su kreditoriais, taigi, teismo vertinimu, neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.

 

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovės UAB „Mono Status“ 2017 m. sausio – balandžio mėnesiais atliktus uždarajai akcinei bendrovei „Modusta“ mokėjimus bendrai 43 150 Eur sumai negaliojančiais CK 6.66 str. ir CK 1.80 str. 1 d. numatytais pagrindais yra pagrįstas.

 

 

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Teismas pripažįsta, kad byloje nagrinėjamu atveju visų nurodytų ginčijamiems sandoriams (mokėjimams) pripažinti negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu sąlygų visetas egzistuoja. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo visa eilė UAB „Mono Status“ kreditorių (UAB „Vilpra“, UAB „Lakmalit“, UAB „Iris“, UAB „Sanistal“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.), kuriems įsipareigojimai atsiskaityti buvo pradelsti ir su jais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ iškėlimo 2017 m. liepos 10 d. Taigi ieškovės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ginčijami mokėjimai pažeidė kreditorių teises, kadangi, juos atliekant ieškovė buvo faktiškai nemoki ir turėjo labai didelių įsiskolinimų kreditoriams. Tokiais ginčijamais mokėjimais buvo patenkinti atsakovės finansiniai reikalavimai, kas neabejotinai sumažino galimybę kitiems kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus ir suteikė pirmenybę atsakovei patenkinti savo reikalavimus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Ieškovė neprivalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Įrodymų, kad ieškovė privalėjo pirmiau atsiskaityti su atsakove, o ne kitais kreditoriais, t. y ne įstatyme nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka, atsakovė nepateikė. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti ne vykdant teismo sprendimą, jokia įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma juos atlikti ieškovės neįpareigojo. Ieškovė (skolininkas) ir atsakovė buvo nesąžiningos, nes neabejotinai žinojo, kad ginčijami mokėjimai pažeis kreditorių teises. Jų atlikimo metu ir ieškovės ir atsakovės direktoriumi buvo tas pats asmuo – trečiasis asmuo J. K. Šiuo atveju egzistuoja nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 d. 2 p.).

 

 

CK 1.80 straipsnio 1 d. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorine eiliškumo tvarka.

Teismui pripažinus, kad jau 2017 m. sausio 1 d. ieškovė UAB „Mono Status“ faktiškai buvo nemoki, neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, jos atsakovei nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. atlikti mokėjimai apmokant sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai buvo 2017 m. sausio 29 ir 2017 m. vasario 3 d., kada buvo mokestinės nepriemokos nuo 2014 metų, nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais UAB „Vilpra“, UAB „Lakmalit“, UAB „Iris“, UAB „Sanistal“ ir daugeliu kitų, su kuriais ieškovė privalėjo atsiskaityti dar iki 2017 m. sausio 1 d., pripažintina, kad ieškovė suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei) gauti didelės skolos apmokėjimą, kai tuo metu ieškovė turėjo įstatyminę pareigą atsiskaityti laikydamasi pradelstų reikalavimų apmokėjimo kalendorinio eiliškumo tvarkos. Todėl vertintina, kad ieškovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas – CK 6.930¹ str. 1 d. 4 p., 5 p., 2 d., dėl ko jos atlikti ir bankroto administratorės ginčijami mokėjimai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Tačiau būtina pažymėti, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko – kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 130/2013).

 

Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Mono Status“ atsakovei AB „Modusta“ atlikti: 1) 2017 m. sausio 7 d. mokėjimas 2 500 Eur sumai; 2) 2017 m. sausio 17 d. mokėjimas
500 Eur sumai; 3) 2017 m. sausio 18 d. mokėjimas 4 600 Eur sumai; 4) 2017 m. vasario 1 d. mokėjimas 11 000 Eur sumai; 5) 2017 m. vasario 8 d. mokėjimas 1 350 Eur sumai; 6) 2017 m. vasario 10 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai; 7) 2017 m. kovo 3 d. mokėjimas 8 000 Eur sumai;
8) 2017 m. kovo 4 d. mokėjimas 2 200 Eur sumai; 9) 2017 m. kovo 10 d. mokėjimas 9 000 Eur sumai; 10) 2017 m. kovo 28 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai; 11) 2017 m. balandžio 1 d. mokėjimas
1 000 Eur sumai ir 12) 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai, kaip pažeidžiantys kreditorių teises, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 str. 1 d., 6.66 str. 1 d., 2 d.).

Pripažinus ginčijamus mokėjimus negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.), ieškovei iš atsakovės priteistina neteisėtai gauta 43 150 Eur suma.

Ieškovei prašant, iš atsakovės jai priteistinos 6 procentų dydžio nuo priteisiamos sumos metinės palūkanos nuo ieškinio priėmimo dienos – 2018 m. vasario 9 d. – iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo diena), t. y. 1474 Eur , o taip pat ir 2120 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apmokant advokato teisinę pagalbą (t I, b. l. 46; t. IV, b. l. 1-8).

Kadangi šios bylos nagrinėjimo metu atsakovei UAB „Modusta“ buvo iškelta bankroto byla, šiuo sprendimu priteistos sumos iš atsakovės gali būti išieškotos tik atsakovės bankroto procese, ieškovės finansinis reikalavimas gali būti patvirtintas atsakovės bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

ieškinį patenkinti.

Pripažinti kad ieškovės UAB „Mono Status“ atsakovei UAB „Modusta“ atlikti: 1) 2017 m. sausio 7 d. mokėjimas 2 500 Eur sumai; 2) 2017 m. sausio 17 d. mokėjimas 500 Eur sumai; 3) 2017 m. sausio 18 d. mokėjimas 4 600 Eur sumai; 4) 2017 m. vasario 1 d. mokėjimas 11 000 Eur sumai; 5) 2017 m. vasario 8 d. mokėjimas 1 350 Eur sumai; 6) 2017 m. vasario 10 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai; 7) 2017 m. kovo 3 d. mokėjimas 8 000 Eur sumai; 8) 2017 m. kovo 4 d. mokėjimas 2 200 Eur sumai; 9) 2017 m. kovo 10 d. mokėjimas 9 000 Eur sumai; 10) 2017 m. kovo 28 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai; 11) 2017 m. balandžio 1 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai ir 12) 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų atlikimo momento.

Taikyti restituciją – priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ (juridinio asmens kodas 301672662) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modusta (juridinio asmens kodas 303916898) 43 150 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) sumą ir 1474 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) palūkanas.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ (juridinio asmens kodas 301672662) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modusta“ (juridinio asmens kodas 303916898) 2120 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas R. B.