Laimėtos bylos |
< 1 .. 6 7 8 9 10 > | ← |
Taikos sutartimi užbaigta civilinė byla
2020 09 09
Civilinė byla Nr. e2-199-488/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05118-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.2.8.5.; PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 18 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja I. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Skandipak“ ieškinį atsakovui S. N. dėl žalos atlyginimo ir, n u s t a t ė : Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Skandipak“ ieškinį atsakovui S. N. dėl žalos atlyginimo. Šalys pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartyje šalys nurodė, kad jiems yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 3 d. nustato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalys ginčą išsprendė taikiai. Sudarytoji taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalims taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos, jos apie tai raštu nurodė sudarytoje taikos sutartyje. Todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str.1 d. 5 p.). Šalys taikos sutartyje susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginti vieną iš kitos nereikalauja. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Šiuo atveju valstybė, o ne ieškovė, patyrė išlaidų, todėl ieškovė sudarydama taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei dydžio klausimą gali išspręsti tik teismas. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 133 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Kadangi šalys ginčą baigė taikos sutartimi iš šalių priteisiam 25 procentai žyminio mokesčio sumos, kuris priteisiamas sumokėti atsakovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 94 str. 1 d., 96 str. 1 d.) Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str. 5 d.). Vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d. 5 p., 294, 295 str. teismas n u t a r i a : Prašymą tenkinti. Patvirtinti šio turinio šalių: ieškovės BUAB „Skandipak“, įmonės kodas 303018049, ir atsakovo S. N., sudarytą taikos sutartį: 1.1. Šia Taikos sutartimi taikiai užbaigti Civilinę bylą, kurioje Ieškovas pareiškė Atsakovui reikalavimą atlyginti turtinę žalą, priteisiant Ieškovui iš Atsakovo 5 914,90 Eur, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. 2. Atsakovas iš dalies pripažįsta Ieškovo reikalavimą ir įsipareigoja sumokėti Ieškovui 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) sekančia tvarka ir terminais: 2.1. Atsakovas sumoka Ieškovui 700 Eur (septynis šimtus eurų) iki 2019-02-15; 2.2. Atsakovas sumoka Ieškovui 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) iki 2019-03-15. 3. Atsakovas įsipareigoja šios Taikos sutarties 2 p. numatytus mokėjimus atlikti į Ieškovui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą, kurios Nr. LT877180300028467525 AB Šiaulių bankas. 4. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, pareiškia, kad viena kitos atžvilgiu atsisako visų kitų reikalavimų ir pretenzijų, keltų Civilinėje byloje. 5. Jei Atsakovas nesumokės Šios Sutarties 2 punkte nurodytų piniginių sumų per nustatytus šioje Taikos sutartyje terminus, jis įsipareigoja sumokėti Ieškovui 0,02 % dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną netinkamo įsipareigojimo vykdymo dieną. 6. Šalys susitaria, jog Atsakovui nesumokėjus šios Taikos sutarties 2 punkte nurodytų piniginių sumų per nustatytus terminus ar sumokėjus tik dalį nurodytos sumos (pavėlavus pilnai sumokėti ilgiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas) bus laikoma, kad Atsakovas prarado teisę į šios Taikos sutarties 2 punkte suteikta nuolaidą, o Ieškovas turės teisę išsiimti vykdomąjį raštą visai ieškinio sumai - 5914,90 Eur, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidoms išieškoti. 7. Ieškovas patvirtina, kad, Atsakovui sumokėjus Taikos sutarties 2 punkte nurodytas sumas nustatytais terminais, BUAB „SKANDIPAK“ neturės absoliučiai jokių pretenzijų ir reikalavimų Atsakovui, kaip buvusiam BUAB „SKANDIPAK“ akcininkui ir/ar vadovui bei tuo pačiu įsipareigoja ateityje nereikšti jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų Atsakovui, kaip buvusiam BUAB „SKANDIPAK“ direktoriui ir/ar akcininkui. Šalys patvirtina, kad šia Taikos sutartimi yra visiškai išsprendžiami ir užbaigiami visi Ieškovo ir Atsakovo tarpusavio teisiniai santykiai. 8. Šalys patvirtina, kad atlyginti bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš Atsakovo. 9. Ieškovas ir Atsakovas prašo Panevėžio apylinkės teismą patvirtinti šią Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. 10. Šalys konstatuoja, kad sudaryta Taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų, o Sutarties sudarymui yra gauti visi reikalingi sutikimai ir/ar patvirtinimai. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų, nėra ginčo dėl Taikos sutarties sąlygų. 11. Šalys supranta, jog netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 12. Šalys pareiškia, jog tuo atveju, jeigu dėl bet kokių nuo Šalių valios priklausančių ar nepriklausančių priežasčių Panevėžio apylinkės teismas nepatvirtintų Taikos sutarties, Šalys įsipareigoja maksimaliai bendradarbiauti ir patikslinti Taikos sutartį taip ir tokiu būdu, jog nebūtų nukrypta nuo Taikos sutarties esmės ir turinio, pašalinant ir (ar) papildant Taikos sutartį tokiomis nuostatomis, kurios sudarytų prielaidas Panevėžio apylinkės teismui ją patvirtinti. 13. Ši Taikos sutartis yra sudaroma trim vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais - po vieną kiekvienai Šaliai ir vieną Panevėžio apylinkės teismui. 14. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, patvirtina, kad jos turinys Šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka Šalių išreikštą valią. Bylą nutraukti. Priteisti iš S. N., 5,70 Eur (penkių eurų 70 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660). Priteisti iš S. N. asmens kodas, 38705190994, 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000. Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose. Teisėja I. B.
Skaityti plačiau |
Dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės BUAB Guboja ieškinį
2020 08 07 Civilinė byla Nr. e2-200-212/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00179-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.5; 3.2.6.5
2019 m. kovo 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Z. M., Sekretoriaujant L. T., E. Š., Dalyvaujant ieškovės BUAB „Guboja“ atstovams bankroto administratoriui K. S., advokato padėjėjai M. T., Atsakovui V. S. ir jo atstovui adv. I. M. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės BUAB „Guboja“ ieškinį atsakovui V. S., n u s t a t ė:
Įstatymas reglamentuoja, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymas aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). Pagal ABĮ
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) ir ABĮ nustatas vadovas atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ37 straipsnio 12 dalies 2 - 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ10 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad
Kaip minėta, viena iš įstatymuose įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (BAĮ21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar konkrečiu atveju įmonės vadovas rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutarti, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
Taigi, vadovo rūpestingumo pareiga apima ir pareigą saugoti įmonės turtą, tinkamai vesti turto apskaitą. Įstatymas reglamentuoja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei galiojančią teismų praktiką, ieškovės reikalavimus pripažįsta pagrįstais ir tenkina visiškai. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 80, 92, 93 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 3‘509 Eur žyminis mokestis, 1‘000 Eur ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 75-78, 163-166, 193-196, 2 t., b. l. 70-72) ir 9 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį patenkinti. Priteisti iš V.S., a. k. 35712061217, bankrutavusiai UAB „Guboja“, JAK 155454868 - 337‘890,86 Eur(tris šimtus trisdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 86 euro centus) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teisme dienos (2018-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1‘000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbos išlaidų. Priteisti iš V. S., 3‘509 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devynis eurus) žyminio mokesčio ir 9 Eur (devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme. Teisėja Z. M. Skaityti plačiau |
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu
2020 08 07 Civilinė byla Nr. e2-719-553/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00114-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja A. T., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ prašymas uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „Struktūra“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl tyčinio bankroto požymių
Dėl nuostolingų ir/ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo
Dėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimo
|
UAB „Mono Status“ bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui J. K.
2020 08 06 Civilinė byla Nr. e2A-396-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00100-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.8. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų M. B., K. K. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir A. R., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimocivilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :
Dėl naujų įrodymų
Dėl įrodymų vertinimo
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir veiksmų
Dėl žalos
Dėl priežastinio ryšio
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
Dėl procesinės bylos baigties
|
Prašymas priteisti ieškovui iš atsakovo 43 706,17 Eurų žalos atlyginimą
2020 07 21 Civilinė byla Nr. e2-3895-258/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00912-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.1; 3.2.1.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismas, teisėja R. K., sekretorė E. Č., dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai M. T., atsakovui V. S., advokato padėjėjui K. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Pelfas“ ieškinio pareiškimą atsakovui V. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : Ieškovas kreipėsi teismą, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 43 706,17 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2017-03-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Pelfas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vadybos apskaita“. Bankroto byloje 2018-03-14d. nutartimi buvo patvirtinti ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai 43 706,17 Eur sumai. Iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui nebuvo perduoti ieškovo dokumentai ir ieškovo turtas. Bankroto administratorius nurodo, jog jo nuomone ieškovas jau mažiausiai nuo 2015m. buvo nemokus. Ieškovas ieškinio pareiškimu kėlė administracijos vadovo, kai juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės klausimą, nurodydamas, kad atsakovas, esant įmonei nemokiai, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė šio reikalavimo nebepalaikė ir prašė bylą nagrinėti tik tuo pagrindu, kad atsakovas pažeidė ĮBĮ 10 str. 7d.1p įtvirtintą pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir dėl to padarė 43 706,17 Eur žalą, kuri yra konstatuota teismo nutartimi patvirtinta įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma. Atsakovas, pateikęs atsiliepimą į ieškinį nurodo, kad buvusio bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės atsiradimui būtinas sąlygas. Nurodo, kad atsakomybė įmonės vadovui nėra taikoma tada, kai nenustatomas priežastinis ryšys tarp žalos kreditoriams padarymo fakto ir išaugusių įsipareigojimų dydžio atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Pagal ieškovo nurodytą įmonės nemokumo galimą datą nebuvo nei vieno iš įstatyme numatytų kriterijų: įmonė nevėluodama mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, taip pat visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nebuvo jokių skolų SODRAI. Mokesčių inspekcijai vien per 2016m. buvo sumokėta 5427,16 Eur. Įmonė vykdė veiklą, naujų skolų nesusidarė. Ieškovo nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kaip įrodymai neatitinka CPK 178 str. ir 185 str. reikalavimų. Faktiškai ieškovas preziumuoja atsakovo kaltę, neįrodinėdamas neteisėtų atsakovo veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp jų ir žalos atsiradimo buvimo. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, prašo jį atmesti. Atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo V. S. nuo 2005-01- 05 d. iki 2017-03-21 buvusio BUAB „Pelfas“ įmonės vadovu civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu - pažeidus pareigą perduoti bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą ir užtikrinti jo apsaugą. Bendrovės vadovas atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 2.87 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ( toliau ABĮ 37 straipsnio 7,8 dalys, 12 dalies 2,3,4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau-BAĮ) 4,12 straipsniai, 21 straipsnio 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-03-02d. nutartimi UAB „Pelfas“ iškelta bankroto byla. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje nustatyta, kad įmonė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2015 metų laikotarpį, deklaruota turto 193 841 Eur sumai, iš to skaičiaus ilgalaikis turtas sudarė 3741 Eur sumą, pagrindinį 143 692 Eur vertės trumpalaikį turtą sudarė atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys. Per vienerius metus gautinos sumos sudarė 45 775 Eur, deklaruota 124 393 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Atsakovo pateiktas 2016m. gruodžio 31d. balansas, sudarytas 2017-03-14d. tvirtina, jog įmonės turto vertė išaugo nuo 193 841 iki 226 245 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 156 362 Eur. 2017m. vasario 28 d. balanse apskaityto turto vertė nurodyta 226 245 iš jo per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 156 362 Eur. Kaip matyti iš byloje atsakovo 2016-12-29d. prašymo VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ir išdėstymo, atsakovas nurodė, jog Bendrovei 2015-11-11 patikslinus Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją FR0600 už 2013-12-01 iki 2013-12-31 mokestinį laikotarpį susidarė mokestinė nepriemoka 6058,56 Eur ir 2015-11-12 patikslinus Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją FR0600 už 2014-12-01 iki 2014-12-31 mokestinį laikotarpį susidarė mokestinė nepriemoka 7000,97 Eur. Šio įsiskolinimo dalis jau yra atsiskaityta, likusią 2016-12-29 PVM mokestinę prievolę 11 829,20 Eur prašė sudaryti su UAB „Pelfas“ 5 metų mokestinės paskolos sutartį ir atsiskaitymo grafiką. Nurodė, jog Bendrovės veiklos pajamoms gauti didelę įtaką turi metų sezoniškumas, todėl prašė nepriemokos sumokėjimą išdėstyti. Nurodė, jog kitiems kreditoriams mokestinių nepriemokų neturi, tačiau teigdamas Verslo planą prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį nurodė, jog Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė: skolos tiekėjams - 135345 Eur; su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 1 726 Eur; mokestinės prievolės (PVM, GPM) – 13 414 Eur. 2017-04-14d. VMI patikrinusi Bendrovės kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-01-04 dėl didelio atsiskaitymų kiekio pateikė tik dalį finansinių operacijų, kurios pažeidė VMI prie FM interesus. Nurodė, jog Bendrovė, turėdama gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš nurodytos 38 117,77 Eur sumos- 34 120 Eur suma buvo išmokėta atsakovui. Byloje taip pat nustatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą laikotarpyje nuo 2017-04-25 d. iki 2017 05-08d. UAB „Pelfas“ pardavė prekių 19 830,64 Eur sumai. Bankroto administratorius nurodė, kad atsakovas, nebūdamas rūpestingas ir atidus, galimai neišsaugojo ir prarado įmonės balanse apskaitytą turtą, kuriuo būtų galima padengti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus: Kredito unijos Centro taupomoji kasa 10 777,26 Eur reikalavimą atsiradusį 2015-07-14d. , VMI 14 868,86 Eur reikalavimą, kuris faktiškai pradėjo formuotis nuo 2010 m., VSDFV 1 973,61 Eur reikalavimą, kuris susidarė iškėlus įmonei bankroto bylą ir atleidus įmonės darbuotojus, trečiosios eilės kreditoriaus UAB „Apsaugos komanda“ 48,75 Eur reikalavimas susidariusį 2011-11-30 ir UAB „Lenora“ 16 037,69 Eur reikalavimą, atsiradusį 2017-04-19d. Pagal byloje pateiktą 2017m. vasario 28d. UAB „Pelfas“ balansą matyti, jog nurodytai datai Bendrovės atsargų vertė sudarė 228 157 Eur. Bankroto administratorius nurodė, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir kitų su įmonės veikla susijusių dokumentų. Dėl šių priežasčių Ieškovas šiuo metu nevaldo ir neatgauna turto, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais. CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Konkrečiu atveju Atsakovo neteisėti veiksmai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą bankrutuojančios įmonės turto ir finansinių dokumentų neperdavimas pasireiškia kaip pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai, veikti išimtinai įmonės interesais nepaisymą ir sudaro pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti kreditoriams padarytą žalą. Atsakovui neperdavus įmonės balanse apskaityto turto ir finansinių dokumentų, debitorinių skolų, kurias būtų galima išieškoti, pripažintina, kad teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma liks nepakitusi, nes nėra iš ko tokių reikalavimų patenkinti. Nurodytu pagrindu pripažintina, kad atsakovas pripažintinas atsakingu už įmonei, jos kreditoriams padarytą žalą, kurios dydį sudaro ieškovo prašoma priteisti bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma - 43 706,17 Eur . CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovas pateikė įrodymus, patyręs 360 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo. Vadovaujantis išdėstytu, CPK 140 str. , 259 str., 260 str., 270 str. teismas, n u s p r e n d ė : UAB „Pelfas“ atsisakymą nuo ieškinio dalies atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo, pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Pelfas“ iškėlimo priimti, šioje dalyje bylą nutraukti. Likusioje dalyje ieškinį tenkinti. Iš V. S. priteisti 43 706,17 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus šešis eurus ir septyniolika euro centų) žalos atlyginimo BUAB „Pelfas“ (j.a.k. 124551963) naudai. Nuo 2018m. gegužės 24d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuoti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Iš V. S. priteisti 360,00 Eur advokato atstovavimo išlaidas BUAB „Pelfas“ (j.a.k. 124551963) naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą. Teisėja R. K. |
Taikos sutarties sudarymas
2020 07 01 Civilinė byla Nr. e2-1242-921/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12447-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.1.17 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. sausio 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja J. S., sekretoriaujant S. S., dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transveho“ atstovei advokato padėjėjai M. T., atsakovui A. M., jo atstovui advokato padėjėjui S. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Transveho“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V.Š. Teismas n u s t a t ė : ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 25 963,89 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Šalys teismo posėdžio metu pateikė sudarytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Teismas konstatuoja: prašymas tenkinamas, taikos sutartis tvirtinama, byla nutraukiama. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad taikos sutartį perskaitė, ją pasirašė, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Šalims žinoma ir išaiškinta taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos CPK 293 straipsnio 5 punkte ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, CPK 294 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalyje. Taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 ir 295 straipsniais, nutaria: patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2019 m. sausio 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-1242-921/2019 tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transveho“, juridinio asmens kodas 303405925, ir A. M., dėl žalos atlyginimo, šiomis sąlygomis:
Civilinę bylą Nr. e2-1242-921/2019 nutraukti. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja J. S. Skaityti plačiau |
BUAB Skandipak ieškinys atsakovui S. N. dėl žalos atlyginimo
2020 04 17 Civilinė byla Nr. e2-199-488/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05118-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.2.8.5.; PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 18 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja I. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Skandipak“ ieškinį atsakovui S. N. dėl žalos atlyginimo ir, n u s t a t ė : Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Skandipak“ ieškinį atsakovui S. N. dėl žalos atlyginimo. Šalys pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutartyje šalys nurodė, kad jiems yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 3 d. nustato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalys ginčą išsprendė taikiai. Sudarytoji taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šalims taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos, jos apie tai raštu nurodė sudarytoje taikos sutartyje. Todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str.1 d. 5 p.). Šalys taikos sutartyje susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginti vieną iš kitos nereikalauja. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Šiuo atveju valstybė, o ne ieškovė, patyrė išlaidų, todėl ieškovė sudarydama taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei dydžio klausimą gali išspręsti tik teismas. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 133 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Kadangi šalys ginčą baigė taikos sutartimi iš šalių priteisiam 25 procentai žyminio mokesčio sumos, kuris priteisiamas sumokėti atsakovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 94 str. 1 d., 96 str. 1 d.) Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str. 5 d.). Vadovaudamasis CPK 293 str. 1 d. 5 p., 294, 295 str. teismas n u t a r i a : Prašymą tenkinti. Patvirtinti šio turinio šalių: ieškovės BUAB „Skandipak“, įmonės kodas 303018049, ir atsakovo S. N., sudarytą taikos sutartį: 1.1. Šia Taikos sutartimi taikiai užbaigti Civilinę bylą, kurioje Ieškovas pareiškė Atsakovui reikalavimą atlyginti turtinę žalą, priteisiant Ieškovui iš Atsakovo 5 914,90 Eur, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. 2. Atsakovas iš dalies pripažįsta Ieškovo reikalavimą ir įsipareigoja sumokėti Ieškovui 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) sekančia tvarka ir terminais: 2.1. Atsakovas sumoka Ieškovui 700 Eur (septynis šimtus eurų) iki 2019-02-15; 2.2. Atsakovas sumoka Ieškovui 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) iki 2019-03-15. 3. Atsakovas įsipareigoja šios Taikos sutarties 2 p. numatytus mokėjimus atlikti į Ieškovui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą, kurios Nr. LT877180300028467525 AB Šiaulių bankas. 4. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, pareiškia, kad viena kitos atžvilgiu atsisako visų kitų reikalavimų ir pretenzijų, keltų Civilinėje byloje. 5. Jei Atsakovas nesumokės Šios Sutarties 2 punkte nurodytų piniginių sumų per nustatytus šioje Taikos sutartyje terminus, jis įsipareigoja sumokėti Ieškovui 0,02 % dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną netinkamo įsipareigojimo vykdymo dieną. 6. Šalys susitaria, jog Atsakovui nesumokėjus šios Taikos sutarties 2 punkte nurodytų piniginių sumų per nustatytus terminus ar sumokėjus tik dalį nurodytos sumos (pavėlavus pilnai sumokėti ilgiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas) bus laikoma, kad Atsakovas prarado teisę į šios Taikos sutarties 2 punkte suteikta nuolaidą, o Ieškovas turės teisę išsiimti vykdomąjį raštą visai ieškinio sumai - 5914,90 Eur, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidoms išieškoti. 7. Ieškovas patvirtina, kad, Atsakovui sumokėjus Taikos sutarties 2 punkte nurodytas sumas nustatytais terminais, BUAB „SKANDIPAK“ neturės absoliučiai jokių pretenzijų ir reikalavimų Atsakovui, kaip buvusiam BUAB „SKANDIPAK“ akcininkui ir/ar vadovui bei tuo pačiu įsipareigoja ateityje nereikšti jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų Atsakovui, kaip buvusiam BUAB „SKANDIPAK“ direktoriui ir/ar akcininkui. Šalys patvirtina, kad šia Taikos sutartimi yra visiškai išsprendžiami ir užbaigiami visi Ieškovo ir Atsakovo tarpusavio teisiniai santykiai. 8. Šalys patvirtina, kad atlyginti bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš Atsakovo. 9. Ieškovas ir Atsakovas prašo Panevėžio apylinkės teismą patvirtinti šią Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. 10. Šalys konstatuoja, kad sudaryta Taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų, o Sutarties sudarymui yra gauti visi reikalingi sutikimai ir/ar patvirtinimai. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų, nėra ginčo dėl Taikos sutarties sąlygų. 11. Šalys supranta, jog netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 12. Šalys pareiškia, jog tuo atveju, jeigu dėl bet kokių nuo Šalių valios priklausančių ar nepriklausančių priežasčių Panevėžio apylinkės teismas nepatvirtintų Taikos sutarties, Šalys įsipareigoja maksimaliai bendradarbiauti ir patikslinti Taikos sutartį taip ir tokiu būdu, jog nebūtų nukrypta nuo Taikos sutarties esmės ir turinio, pašalinant ir (ar) papildant Taikos sutartį tokiomis nuostatomis, kurios sudarytų prielaidas Panevėžio apylinkės teismui ją patvirtinti. 13. Ši Taikos sutartis yra sudaroma trim vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais - po vieną kiekvienai Šaliai ir vieną Panevėžio apylinkės teismui. 14. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, patvirtina, kad jos turinys Šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka Šalių išreikštą valią. Bylą nutraukti. Priteisti iš S. N., 5,70 Eur (penkių eurų 70 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660). Priteisti iš S. N. asmens kodas, 38705190994, 33 Eur (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000. Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose. Teisėja I. B. Skaityti plačiau |
BUAB APARKS-J ieškinys atsakovui J. J. dėl žalos priteisimo
2020 04 17 Civilinė byla Nr. e2-562-278/2018 Teisminio proceso Nr .2-59-3-00186-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.38; 2.6.10.9; 3.4.3.11 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja B. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „APARKS-J” ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos priteisimo, N u s t a t ė: ieškovė bankrutavusi UAB „APARKS-J” ieškiniu nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2017-02-13 nutartimi įmonei iškėlė bankroto bylą, o buvusį bendrovės vadovą J. J. įpareigojo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Atsakovas šio įpareigojimo nevykdė, todėl 2017-04-20 nutartimi J. J. skirta bauda bei patvirtintas bendrovės kreditorių reikalavimas 34 016,60 Eur sumai. Teigė, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratoriui įmonės vardu registruoto turto, nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą įmonės veiklos tikslais, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovei priklausė 8 transporto priemonės, tačiau jų buvimo vieta nėra žinoma. Pagal rinkos vertę, bendra atsakovo neperduoto turto vidutinė rinkos vertė sudaro 68 490 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad automobiliai yra neperduoti bankroto administratoriui, jog jie galimai buvo realizuoti ar perduoti tretiesiems asmenims, todėl neperduoto turto verte, atsakovas J. J. sumažino bendrovės turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (jų dalį), dydį, tuo padarydamas žalą įmonei ir pažeisdamas kreditorių teises bei teisėtus interesus, jų galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Nurodė, kad ABĮ 37 straipsnyje nustatyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose, bendrovės įstatuose, bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Kadangi J. J., būdamas tiesiogiai atsakingas už bendrovės turto apsaugą ir turto išsaugojimą pažeidė tiek CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, tiek CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas bendrovės vadovo fiduciarines pareigas įmonės kreditoriams, tiek ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą imperatyvią pareigą - perduoti turtą paskirtam administratoriui, jis privalo atlyginti žalą. Prašė teismą priteisti bankrutavusios UAB „APARKS-J” naudai iš atsakovo J. J. 68 490 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepimu į ieškinį bei parengiamajame teismo posėdyje atsakovas J. J. prašė ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškovė reikalavimą grindžia 4 metų senumo finansinės atskaitomybės dokumentais. Teigė, jog bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė ūkinę-komercinę veiklą, finansiniai rodikliai nuolatos kito, bendrovė turtą didino bei mažino. Tvirtino, kad ieškovė neįrodo savo reikalavimo leistinais rašytiniais įrodymais, kurie pagrįstų realų reikalavimą. Nurodė, kad transporto priemonės faktiškai neegzistuoja, nes iki bankroto bylos iškėlimo UAB „APARKS-J“ nebuvo atliktas formalus dokumentų sutvarkymas, t. y. transporto priemonės neišregistruotos, nes tam atlikti buvo reikalingos lėšos, kurių bendrovė neturėjo. Be to, teigė, jog net tuo atveju jei laikytina, kad transporto priemonės egzistuoja, reikalaujama 68 490 Eur suma yra nepagrįsta, nes visos transporto priemonės buvo menkavertis turtas, kuris rinkoje nėra likvidus dėl savo susidėvėjimo. Teigė, jog jeigu bendrovė realiai turėjo transporto priemones iki bankroto bylos iškėlimo, bendrovės kreditoriai būtų galėję vykdyti priverstinį išieškojimą iš bendrovės turto, tačiau to padaryti negalėjo dėl to, jog bendrovė faktiškai turto neturėjo. 2018-11-20 gautas šalių prašymas byloje patvirtinti taikos sutartį, o klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Be to, 2018-11-22 teisme gautas AB Šiaulių banko Panevėžio filialo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2018-11-21 į bankrutavusios UAB „APARKS-J“ atsiskaitomąją sąskaitą pervesta 1 000 Eur, nurodant, jog pavedimas atliktas už J. J. pagal 2018-11-20 pasirašytą taikos sutartį. Prašymas tenkintinas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Iš teismui pateiktos taikos sutarties projekto sąlygų matyti, kad sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei yra pradėta vykdyti, ką patvirtina teismui pateiktas 2018-11-21 AB Šiaulių banko Panevėžio filialo sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad J. J. yra pervedęs ieškovei taikos sutartimi sutartą pradinę žalos atlyginimo dalį (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarties projekte patvirtinta, kad šalims žinomos taikos sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, numatytos CPK 293, 294 straipsniuose, todėl tvirtinti taikos sutartį kliūčių nėra. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, yra atleista, šalys taikos sutartį sudarė, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, o ieškinys yra teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo J. J. valstybės naudai priteistina 73 Eur žyminio mokesčio (13 000 x 3% x 75% = 292,50 Eur x 25% = 73 Eur; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 8 p., 87 str. 2 d.). Kolegialių institucijų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje yra 2,40 Eur, t.y., mažesnės nei 3 Eur, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas N u t a r i a: civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „APARKS-J” ieškinį atsakovui J. J. dėl 68 490 Eur žalos atlyginimo priteisimo, patvirtinti sekančio turinio taikos sutartį: 1. Šalys susitaria civilinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo baigti taikos sutartimi. 2. Atsakovas J. J. (a.k. 37112310309) įsipareigoja ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “APARKS-J” (į. k. 302755730) sumokėti 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų) žalos atlyginimą sekančia tvarka: a): 1 000 (vieną tūkstantį eurų) iki šios taikos sutarties teikimo teismui patvirtinti dienos; b): kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, pradedant 2019 m. sausio mėn., dvejus metus mokant po 500 Eur (penkis šimtus eurų) ieškovei iki bus sumokėta 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų). 3. Šia taikos sutartimi ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė “APARKS-J” atsisako visų kitų reikalavimų, pareikštų šioje byloje, taip pat patvirtina, kad neturi jokių kitų finansinių reikalavimų į atsakovą J. J., išskyrus reikalavimus, nurodytus šios taikos sutarties 2 punkte. 4. Ieškovė ir atsakovas pažymi, kad pasirašiusios šią taikos sutartį, taikos sutarties šalys neturi ir neturės viena kitai jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų ir/ar su bankrutavusia UAB „APARKS-J” bet kokiu būdu susijusių pretenzijų.
Civilinę bylą Nr. e2-562-278/2018 nutraukti. Priteisti iš atsakovo J.J. 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokečio valstybės naudai (įmokos kodas 5660). Panevėžio apygardos. J.J. apimtį sumažinti iki 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų). Nutartis per 7 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą. Teisėja: B. V. |
UAB REMI real estate ieškinys atsakovei UAB Lartis dėl skolos priteisimo
2020 04 17 Civilinė byla Nr. e2-2209-294/2019 Proceso Nr. 2-68-3-34327-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G. S., sekretoriaujant E. P. dalyvaujant ieškovės UAB „REMI real estate“ atstovei advokato padėjėjai M. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „REMI real estate“ ieškinį atsakovei UAB Lartis“ dėl skolos priteisimo n u s t a t ė : Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 1210,4 Eur skolą, 71,23 Eur palūkanų, procesines palūkanas ir priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (LR CPK 123 str. 4 d.). Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d.). Ieškinys tenkintinas visiškai. Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Ieškovė BUAB „Ambervest“, į. k. 302943006, suteikė transportavimo paslaugas ir išrašė sąskaitas faktūras atsakovei UAB „Lartis“. 2016 ataskaitinių metų pabaigoje atsakovė buvo skolinga ieškovei pagal sąskaitas faktūras: 2016-09-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. AMB 5213 - 1355,20 Eur sumai; 2016-11-23 PVM sąskaita-faktūra Nr. AMB 5477 - 992,20 Eur sumai; 2016-11-08 PVM sąskaita-faktūra Nr. AMB 5403 - 968,00 Eur sumai; 2016-11-08 PVM sąskaita-faktūra Nr. AMB 5399 - 1633,50 Eur sumai. Atsakovės skola buvo 4948,90 Eur. 2017 metais atsakovė tarpusavio sutarimu su ieškove, vykdė dalinius mokėjimus, kad padengtų susidariusią skolą, tokia tvarka: 2017-04-19 - 494,89 Eur, 2017-05-09 - 494,89 Eur, 2017-05-31 - 1000 Eur, 2017-06-21 -500 Eur, 2017-07-04 - 458,72 Eur, 2017-07-24 - 200 Eur, 2017-08-25 - 300 Eur, 2017-11-06 – 290 Eur. Atsakovė sumokėjo 3738,5 Eur ir liko skolinga 1210,4 Eur. 2018-10-29 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius BUAB „Ambervest“, į. k. 302943006“, perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą naujajam kreditoriui UAB „REMI real estate“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pagal CPK 48 str. 1 d. tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-24 rezoliucija pradinį ieškovą BUAB „Ambervest“, pakeitė į UAB ,,REMI real estate“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paslaugos sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas mokėti (LR CK 6.716 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovė savo prievolės neįvykdė, PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, prieštaravimų dėl skolos dydžio, jos pagrįstumo į bylą nepateikė (LR CPK 178 str.), todėl ieškovės reikalavimas dėl 1210,4 Eur skolos priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. CK 6.210 str. 2 d. numato, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2017-11-07 iki kreipimosi į teismą dienos 2018-10-31 yra tenkintinas ir 71,23 Eur palūkanų priteistinos iš atsakovės. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Iš atsakovės valstybei priteistinas 66 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.) Iš atsakovės valstybei teismo patirtos 7,1 Eur pašto išlaidos priteistinos, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) (CPK 92 str., 96 str. 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str., 286 str. teismas n u s p r e n d ž i a : Priimti atsakovės UAB Lartis“ atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės UAB Lartis“, j.a.k. 303150079, ieškovės UAB „REMI real estate“, j.a.k. 300573437, naudai 1210,4 Eur (tūkstantis du šimtai dešimt Eur 40 ct) skolos, 71,23 Eur (septyniasdešimt vienas Eur 23 ct) palūkanų, 6 (šeši) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1281,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisti iš atsakovės UAB Lartis“, j.a.k. 303150079, į valstybės biudžetą 7,1 EUR (septyni Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 66 Eur (šešiasdešimt šeši Eur) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka. Atsakovė, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas. Ieškovė per 30 dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėjas G. S. Skaityti plačiau |
Dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo
2020 04 17 Civilinė byla Nr. e2-1565-260/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00126-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.2.6.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas R B., sekretoriaujant D. N., dalyvaujant atsakovės atstovei V. S., trečiojo asmens atstovei advokatei S. M., nedalyvaujant ieškovės atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1565-260/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Modusta“ dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo J. K. Teismas nustatė: ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Mono Status“ prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės UAB „Mono Status“ atsakovei AB „Modusta“ atliktus 43 150 Eur sumai mokėjimus: 2017-01-07 mokėjimą 2 500 Eur sumai; 2017-01-17 mokėjimą 500 Eur sumai; 2017-01-18 mokėjimą 4 600 Eur sumai; 2017-02-01 mokėjimą 11 000 Eur sumai; 2017-02-08 mokėjimą 1 350 Eur sumai; 2017-02-10 mokėjimą 1 000 Eur sumai; 2017-03-03 mokėjimą 8 000 Eur sumai; 2017-03-04 mokėjimą 2 200 Eur sumai; 2017-03-10 mokėjimą 9 000 Eur sumai; 2017-03-28 mokėjimą 1 000 Eur sumai; 2017-04-01 mokėjimą 1 000 Eur sumai ir 2017-04-03 mokėjimą 1 000 Eur sumai bei taikyti restituciją, priteisiant, ieškovui iš atsakovo 43 150 Eur, taip pat priteisti ieškovei BUAB „Mono Status“ iš atsakovės UAB „Modusta“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei BUAB „Mono Status“ iš atsakovės UAB „Modusta“ bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje, dublike ir patikslintame ieškinyje ( t. I, b. l. 1-14; t. III, b.l. 1-8; t. IV , b. l. 78-91) nurodė, kad abiejų įmonių – ieškovės ir atsakovės – vadovu ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo trečiasis asmuo J.K. Iš ieškovės 2016 metų finansinių dokumentų duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovė atliko pavedimus (ginčijamus mokėjimus), ji jau buvo faktiškai nemoki įmonė, neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais savo kreditoriais, atotrūkis tarp jos įsiskolinimų ir turto nuolat didėjo. Ieškovė, nepaisydama nei prastos įmonės finansinės padėties, nei kitų įmonės kreditorių interesų, atsakovei atliko mokėjimus 43 150 Eur sumai. Tokiu būdu buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius atsakovei, o ieškovė bei pirmesnės eilės kreditoriai negavo 43 150 Eur (iš šios sumos būtų galima patenkinti darbuotojų finansinius reikalavimus). Dėl to ne tik sumažėjo bankrutuojančios bendrovės „Mono Status“ turtas, bet ir buvo grubiai pažeistos kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, jų galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Ieškiniu ji siekia atstatyti BUAB „Mono Status“ mokumą – grąžinti įmonę į finansinę padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo, tokiu būdu apginti kreditorių interesus. Nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos mokėjimus pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taip pat, ieškovės administratorės nuomone, ginčijami mokėjimai atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymo – Civilinio kodekso 6.9301 str. – normas. Ieškovės atstovas 2018 m. spalio 8 d. vykusiame teismo posėdyje ieškinį prašė patenkinti, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, prašė 2018-12-05 vyksiančiame teismo posėdyje bylą išnagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Atsakovė UAB „Modusta“ atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ( t. II, b. l. 1-10; t. III, b. l. 101-107). Jos nuomone, byloje pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad ieškovė buvo nemoki jau 2016 metais. Ieškovė su atsakove dirbo subrangos sutarčių pagrindu: Nr. MOD-2016/07/19-1, MOD-16-0808, MOD-X366-2016.03.08-4, 2016/03/01/1, MOD-16/122, MOD-16/01/21-01, MOD-150821/01.3 Atsakovė visus darbus pagal minėtas sutartis yra atlikusi, todėl ieškovė pagrįstai yra sumokėjusi atsakovei 43 150,00 Eur sumą. Šių įmonių bendradarbiavimą rodo ir byloje pateiktas apyvartos nuo 2015-01-01žiniaraštis. Byloje ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. būtų atlikusi mokėjimus tik ieškovei. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę, nors būtent kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Taip pat ieškovė neįrodė kreditorių teisių pažeidimo, kadangi dėl ieškovės atliktų mokėjimų atsakovei ieškovė netapo nemoki ir byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančiu šią sąlygą, todėl atliktais pavedimais nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės teiginiais, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi nemokia ji pripažinta tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2017-08-24 patvirtinus Kauno apygardos teismo 2017-07-10 nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Mono Status“ teisėtumą ir pagrįstumą. Visiškai nepagrįstai ieškovės administratorė teigia, kad ginčijamų mokėjimų ieškovė neprivalėjo atlikti. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė su atsakove sudarė septynias statybos subrangos sutartis. Atsakovė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, ką patvirtina pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei ieškovei pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros. Teisiškai nepagrįsti ir ieškinio argumentai, kad atsakovė buvo nesąžininga, kai buvo atliekami ginčijami mokėjimai. Ieškinyje taip pat nepagrįstai teigiama, jog buvo pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 6.9301 straipsnį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti straipsnyje nurodytu eiliškumu. Kauno apygardos teismas 2017-07-10 nutartimi nustatė, jog 2017-06-30 balanso duomenimis ieškovė turi turto už 743 999,00 Eur, o jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 661 327,91 Eur. Tai reiškia, jog ieškovės turto 2017-06-30 pakako visiems pradelstiems kreditorių reikalavimams padengti. Be to, ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2017-01-07 iki 2017-04-01 (atliekant ginčo mokėjimus) kreditoriai jau pareiškė ieškovei reikalavimą patenkinti jų reikalavimus. Todėl iš esmės CK 6.9301 straipsnio taikyti šiuo konkrečiu atveju negalima. Atsakovei UAB „Modusta“ Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d. Atsakovę nagrinėjant bylą teismo posėdyje atstovavusi administratorės atstovė ieškinį prašė atmesti, vadovautis atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jo atstovė 2018 m. gruodžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Ieškinys tenkintinas. Byloje šalių procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų teismo posėdžiuose pateiktais paaiškinimais, rašytinais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai aplinkybės: Uždaroji akcinė bendrovė „Mono Status“, kurios buveinės adresas Kaunas, Ukmergės g. 10-76, buvo įregistruota 2008 m. balandžio 2 d. Jos vieninteliu akcininku nuo 2009-07-01 ir vadovu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo J. K. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d., uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ iškėlė bankroto bylą (t. I, b. l. 15-22; 28-35). Uždaroji akcinė bendrovė „Modusta“, kurios buveinės adresas Kaunas, Ukmergės g. 10-76, buvo įregistruota 2015 m. kovo 18 d. Jos vieninteliu akcininku nuo iki 2017-12-01 ir vadovu iki 2018-09-04 buvo trečiasis asmuo J. K. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d., uždarajai akcinei bendrovei „Modusta“ iškėlė bankroto bylą (t. I, b. l. 23-26; t. IV, b. l. 115-116; Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2035-230/2018). Ieškovė UAB „Mono Status“ atsakovei AB „Modusta“ nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 43 150 Eur, atlikdama tokius mokėjimus: 2017-01-07 mokėjimą 2 500 Eur sumai; 2017-01-17 mokėjimą 500 Eur sumai; 2017-01-18 mokėjimą 4 600 Eur sumai; 2017-02-01 mokėjimą 11 000 Eur sumai; 2017-02-08 mokėjimą 1 350 Eur sumai; 2017-02-10 mokėjimą 1 000 Eur sumai; 2017-03-03 mokėjimą 8 000 Eur sumai; 2017-03-04 mokėjimą 2 200 Eur sumai; 2017-03-10 mokėjimą 9 000 Eur sumai; 2017-03-28 mokėjimą 1 000 Eur sumai; 2017-04-01 mokėjimą 1 000 Eur sumai ir 2017-04-03 mokėjimą 1 000 Eur sumai ( t. I, b. l. 41-44; t. IV, b. l. 29-34; t. IV, b. l. 47-77). Ieškovės teigimu, klientų apyvartos pagal valiutas ir dokumentus už laikotarpius 2017-01-01 - 2017-01-31, 2017-02-01 - 2017-02-28, 2017-03-01 - 2017-03-31, 2017-04-01 - 2017-04-30 ir 2017-08-01 - 2017-08-31 duomenys patvirtina, kad 2017-01-07, 2017-01-17, 2017-01-18, 2017-02-01, 2017-02-08, 2017-02-10, 2017-03-03, 2017-03-04 (dalimi) ginčijamais mokėjimais buvo apmokama atsakovės 2016-12-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra MDS000000020, kurios apmokėjimo terminas 2017-01-29; 2017-03-04 (dalimi) ginčijamu mokėjimu buvo apmokama atsakovo 2016-12-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra MDS000000024, kurios apmokėjimo terminas 2017-02-03; 2017-03-10 ginčijamu mokėjimu buvo apmokama pagal atsakovės 2016-12-30 ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras MDS000000021, MDS000000024, kurių apmokėjimo terminas 2017-02-03 ir 2017-01-12 išrašytą sąskaitą MDS000000025, kurios apmokėjimo terminas nenurodytas; 2017-03-28 ginčijamu mokėjimu buvo apmokama atsakovės 2016-12-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra MDS000000021, kurios apmokėjimo terminas 2018-02-03;2017-04-01 ir 2017-04-03 ginčijamais mokėjimais buvo apmokama atsakovės 2016-12-30 išrašyta PVM sąskaita faktūra MDS000000021, kurios apmokėjimo terminas 2018-02-03 ( t. IV, b. l. 29-38). Iš ieškovės pateikto kreditorių sąrašo 2017 m. sausio 2 dienai (t. IV, b. l. 129-130), parengto pagal ieškovės vadovo dar iki bankroto bylos iškėlimo įmonei duomenis (t. III, b. l. 23-36), matyti, kad UAB „Mono Status“ , prieš atlikdama ginčijamus mokėjimus, 2017 m. sausio 1 dienai turėjo pradelstus įsipareigojimus 83 kreditoriams bendrai 568 364,27 Eur sumai, tame skaičiuje ir kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai 80 781,44 Eur mokesčių nepriemoką, kuri atsirado ir nuolat didėjo nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio. Iš UAB „Mono Status“ balanso 2016 m. gruodžio 31 dienai duomenų matyti, kad UAB „Mono Status“, turėjo įmonės balanse apskaityto turto už 1 003 256,65 Eur , taigi jau buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai buvo didesni nei pusė balanse apskaityto turto vertės, ji nemokėjo mokesčių, neatsiskaitinėjo su kreditoriais, taigi, teismo vertinimu, neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovės UAB „Mono Status“ 2017 m. sausio – balandžio mėnesiais atliktus uždarajai akcinei bendrovei „Modusta“ mokėjimus bendrai 43 150 Eur sumai negaliojančiais CK 6.66 str. ir CK 1.80 str. 1 d. numatytais pagrindais yra pagrįstas. Dėl ieškinio tenkinimo CK 6.66 str. nustatytu (actio Pauliana) pagrindu CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Teismas pripažįsta, kad byloje nagrinėjamu atveju visų nurodytų ginčijamiems sandoriams (mokėjimams) pripažinti negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu sąlygų visetas egzistuoja. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo visa eilė UAB „Mono Status“ kreditorių (UAB „Vilpra“, UAB „Lakmalit“, UAB „Iris“, UAB „Sanistal“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.), kuriems įsipareigojimai atsiskaityti buvo pradelsti ir su jais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ iškėlimo 2017 m. liepos 10 d. Taigi ieškovės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ginčijami mokėjimai pažeidė kreditorių teises, kadangi, juos atliekant ieškovė buvo faktiškai nemoki ir turėjo labai didelių įsiskolinimų kreditoriams. Tokiais ginčijamais mokėjimais buvo patenkinti atsakovės finansiniai reikalavimai, kas neabejotinai sumažino galimybę kitiems kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus ir suteikė pirmenybę atsakovei patenkinti savo reikalavimus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Ieškovė neprivalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Įrodymų, kad ieškovė privalėjo pirmiau atsiskaityti su atsakove, o ne kitais kreditoriais, t. y ne įstatyme nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka, atsakovė nepateikė. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti ne vykdant teismo sprendimą, jokia įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma juos atlikti ieškovės neįpareigojo. Ieškovė (skolininkas) ir atsakovė buvo nesąžiningos, nes neabejotinai žinojo, kad ginčijami mokėjimai pažeis kreditorių teises. Jų atlikimo metu ir ieškovės ir atsakovės direktoriumi buvo tas pats asmuo – trečiasis asmuo J. K. Šiuo atveju egzistuoja nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 d. 2 p.). Dėl ieškinio tenkinimo CK 1.80 str. 1 d. nustatytu pagrindu CK 1.80 straipsnio 1 d. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorine eiliškumo tvarka. Teismui pripažinus, kad jau 2017 m. sausio 1 d. ieškovė UAB „Mono Status“ faktiškai buvo nemoki, neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, jos atsakovei nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. atlikti mokėjimai apmokant sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai buvo 2017 m. sausio 29 ir 2017 m. vasario 3 d., kada buvo mokestinės nepriemokos nuo 2014 metų, nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais UAB „Vilpra“, UAB „Lakmalit“, UAB „Iris“, UAB „Sanistal“ ir daugeliu kitų, su kuriais ieškovė privalėjo atsiskaityti dar iki 2017 m. sausio 1 d., pripažintina, kad ieškovė suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei) gauti didelės skolos apmokėjimą, kai tuo metu ieškovė turėjo įstatyminę pareigą atsiskaityti laikydamasi pradelstų reikalavimų apmokėjimo kalendorinio eiliškumo tvarkos. Todėl vertintina, kad ieškovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas – CK 6.9301 str. 1 d. 4 p., 5 p., 2 d., dėl ko jos atlikti ir bankroto administratorės ginčijami mokėjimai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Tačiau būtina pažymėti, kad šis aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko – kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 130/2013). Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Mono Status“ atsakovei AB „Modusta“ atlikti: 1) 2017 m. sausio 7 d. mokėjimas 2 500 Eur sumai; 2) 2017 m. sausio 17 d. mokėjimas 500 Eur sumai; 3) 2017 m. sausio 18 d. mokėjimas 4 600 Eur sumai; 4) 2017 m. vasario 1 d. mokėjimas 11 000 Eur sumai; 5) 2017 m. vasario 8 d. mokėjimas 1 350 Eur sumai; 6) 2017 m. vasario 10 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai; 7) 2017 m. kovo 3 d. mokėjimas 8 000 Eur sumai; 8) 2017 m. kovo 4 d. mokėjimas 2 200 Eur sumai; 9) 2017 m. kovo 10 d. mokėjimas 9 000 Eur sumai; 10) 2017 m. kovo 28 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai; 11) 2017 m. balandžio 1 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai ir 12) 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai, kaip pažeidžiantys kreditorių teises, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 str. 1 d., 6.66 str. 1 d., 2 d.). Pripažinus ginčijamus mokėjimus negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.), ieškovei iš atsakovės priteistina neteisėtai gauta 43 150 Eur suma. Ieškovei prašant, iš atsakovės jai priteistinos 6 procentų dydžio nuo priteisiamos sumos metinės palūkanos nuo ieškinio priėmimo dienos – 2018 m. vasario 9 d. – iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo diena), t. y. 1474 Eur , o taip pat ir 2120 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apmokant advokato teisinę pagalbą (t I, b. l. 46; t. IV, b. l. 1-8). Kadangi šios bylos nagrinėjimo metu atsakovei UAB „Modusta“ buvo iškelta bankroto byla, šiuo sprendimu priteistos sumos iš atsakovės gali būti išieškotos tik atsakovės bankroto procese, ieškovės finansinis reikalavimas gali būti patvirtintas atsakovės bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, nusprendžia: ieškinį patenkinti. Pripažinti kad ieškovės UAB „Mono Status“ atsakovei UAB „Modusta“ atlikti: 1) 2017 m. sausio 7 d. mokėjimas 2 500 Eur sumai; 2) 2017 m. sausio 17 d. mokėjimas 500 Eur sumai; 3) 2017 m. sausio 18 d. mokėjimas 4 600 Eur sumai; 4) 2017 m. vasario 1 d. mokėjimas 11 000 Eur sumai; 5) 2017 m. vasario 8 d. mokėjimas 1 350 Eur sumai; 6) 2017 m. vasario 10 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai; 7) 2017 m. kovo 3 d. mokėjimas 8 000 Eur sumai; 8) 2017 m. kovo 4 d. mokėjimas 2 200 Eur sumai; 9) 2017 m. kovo 10 d. mokėjimas 9 000 Eur sumai; 10) 2017 m. kovo 28 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai; 11) 2017 m. balandžio 1 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai ir 12) 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų atlikimo momento. Taikyti restituciją – priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ (juridinio asmens kodas 301672662) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modusta (juridinio asmens kodas 303916898) 43 150 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) sumą ir 1474 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) palūkanas. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“ (juridinio asmens kodas 301672662) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modusta“ (juridinio asmens kodas 303916898) 2120 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Teisėjas R. B. Skaityti plačiau |
< 1 .. 6 7 8 9 10 > | ↑ | ← |