Netesybos

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiausiai naudojamos prievoliniuose santykiuose tarp juridinių asmenų, rečiau – prievoliniuose santykiuose tarp fizinių bei juridinių asmenų ir tarp fizinių asmenų, pavyzdžiui: gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose, atsiskaitant už komunalines paslaugas, suteikiant paskolas fiziniams asmenims.
    
Netesybų paskirtis – skatinti skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę, nes netesybos yra laikomos papildoma prievole prie pagrindinės, o tai reiškia, kad net sumokėjęs netesybas skolininkas neatleidžiamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, išskyrus įstatymu ar sutartimi numatytus atvejus.
    
Netesybų apibrėžimas nurodo jų atsiradimo teisinį pagrindą. Pagal šį požymį, jas galima suskirstyti į tris grupes:
- įstatymo nustatytos netesybos;
- sutarties nustatytos netesybos;
- teismo nustatytos netesybos.
    
Įstatymo nustatytos netesybos, dar vadinamos įstatyminėmis, atsiranda pagal įstatymą arba poįstatyminį aktą. Tokiame teisės akte nurodoma už kokius teisės pažeidimus šios netesybos taikomos, jų dydis, išieškojimo tvarka. Reikalavimai dėl įstatyminių netesybų paprastai yra imperatyvinio pobūdžio, ir prievolės šalys savo susitarimu negali nustatyti kitaip, jeigu teisės aktas šalims tokios teisės nesuteikia.
    
Sutarties nustatytos netesybos, dar kitaip vadinamos sutartinėmis, atsiranda pagal sutartį, sudarytą šalių susitarimu. Sutartyje nurodomas šių netesybų dydis, už kokius teisės pažeidimus jos taikomos ir kokia jų išieškojimo tvarka.
    
Teismo nustatytos netesybos atsiranda teismui priėmus sprendimą dėl tokios sankcijos prievolę pažeidusiam kreditoriui taikymo. Jų dydis ir išieškojimo tvarka nustatoma teismo sprendimu.