Turto areštas

Civilinio proceso kodekse yra nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Antstolis, areštuodamas skolininko turtą ar vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, turi nepažeisti Civilinio proceso kodekso normų, draudžiančių areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą.
 
Labai dažnai vykdymo procese tiek skolininkas, tiek išieškotojas nesutinka su antstolio atliktu areštuoto turto įkainojimu. Civilinio proceso kodekse yra nustatyti tiek objektyvūs (turto rinkos kaina ir jo nusidėvėjimas), tiek subjektyvūs (išieškotojo ir skolininko nuomonė) kriterijai, kuriais remdamasis antstolis nustatinėja turto rinkos vertę. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą; ji taip pat yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą.
 
Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė.
 
Kiti kriterijai, reikšmingi antstoliui, nustatant areštuojamo turto rinkos vertę yra nurodyti Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 4 punkte (pavyzdžiui, pasiūla ir paklausa, konkurencija, pakeitimo kitu turtu principas, išoriniai veiksniai, objekto patobulinimas, turto naudojimo apribojimai).
 
Kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo, taip pat turi teisę per penkias dienas nuo turto arešto dienos reikšti prieštaravimus dėl turto arešto akte nurodytos turto vertės. Su teise reikšti nuomonę ir prieštaravimus skolininkas ir kreditorius turi būti supažindinami pasirašytinai. Apie skolininko ar kreditoriaus pareikštą nuomonę ar prieštaravimus turi būti nurodoma turto apraše arba turto arešto akte, jeigu turto aprašas nesudaromas. Jei skolininkas ar kreditorius tokios nuomonės ar prieštaravimų nepareiškė, apie tai taip pat turi būti pažymima turto apraše arba turto arešto akte.
 
Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė.
 
Skolininko ir kreditoriaus interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizei atlikti yra trys pagrindai: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės; 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo; 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu.
 
Skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo.