Fiziniai asmenys pagal jų veiksnumo apimtį skirstomi į keturias grupes:
1. Visiškai veiksnūs asmenys (sulaukę 18 metų);
2. Iš dalies veiksnūs asmenys (nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų amžiaus);
3. Ribotai veiksnūs asmenys (jų veiksnumą teismas apribojo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis);
4. Neveiksnūs asmenys (asmenys iki 14 metų ir asmenys, kuriuos dėl silpnaprotystės ar kitos psichikos lygos teismas pripažino neveiksniais).
Nepilnamečiai iki 18 metų gali tapti visiškai veiksnūs, jei jie įstatymo numatyta tvarka sudaro santuoką. Nuo santuokos sudarymo momento, kai vadovaudamasis CK 3.14 straipsniu teismas sumažina santuokinį amžių, nepilnametis tampa visiškai veiksniu. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežaščių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto veiksnumo nenustoja.
Nepilnametis gali įgyti visišką veiksnumą ir emancipacijos būdu, t.y. nepilnametis asmuo gali būti pripažintas veiksniu tais atvejais, kai yra pagrindas leisti nepilnamečiui, sulaukusiam šešiolikos metų amžiaus, savarankiškai įgyvandinti visas pilnamečio asmens teises ir vykdyti pareigas. Pavyzdžiui, nepilnametis gauna darbo užmokestį, turi pakankamai lėšų, iš kurių gali įsigyti nekilnojamojo turto ar kitaip savarankiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tokio nepilnamečio asmens, norinčio įgyti visišką veiksnumą, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų pareiškimu teismas, vadovaudamasis CK 2.9 straipsniu, gali nepilnametį pripažinti visiškai veiksniu (emancipuoti). Visais atvejais nepilnametis gali būti pripažintas visiškai veiksniu tik esant paties nepilnamečio sutikimui. Jeigu emancipuotas nepilnametis įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas daro žalos sau ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas, remdamasis nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos institucijos pareiškimu, gali panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą.
Iki pilnametystės nepilnamečiai gali turėti tik dalinį civilinį veiksnumą, išskyrus anksčiau nurodytas išimtis.
Nepilnamečiai iki 14 metų amžiaus yra visiškai neveiksnūs. Už juos sandorius jų vardu sudarinėja jų tėvai arba globėjai. Įstatymas nustato, jog nepilnametis iki 14 metų gali sudaryti smulkius buitinius sandorius (pavyzdžiui, nusipirkti mokyklos reikmenų, maisto produktų ir pan.), sandorius susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su uždirbtų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė arba speciali forma. Sutartys, sudarytos nepilnamečių iki 14 metų amžiaus, negalioja, išskyrus tas, kurias, pagal įstatymą, jie gali sudaryti savarankiškai.Pagal tokio nepilnamečio sutartines prievoles atsako ne pats nepilnametis, o jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės.Nepilnamečiai, sulaukę 14 metų, įgyja dalinį veiksnumą ir patys atsako pagal savo sutartines prievoles. Sulaukę šio amžiaus, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, jie įgyja teisę sudaryti bet kokius sandorius. Sandoriai, kuriuos šie nepilnamečiai sudaro be tėvų ar rūpintojų sutikimo, galioja, jeigu toks sutikimas gaunamas sudarius sandorį. Siekiant paskatinti tokių nepilnamečių kūrybinį aktyvumą, jiems yra suteikta teisė savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus. Jiems taip pat leidžiama sudarinėti smulkius buitinius sandorius.Tais atvejais, kai nepilnametis švaisto, neprotingai naudoja turimas lėšas, vaikų globos institucijos ar kiti suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą, prašydami apriboti ar atimti iš tokio nepilnamečio teisę savarankiškai disponoti savo pajamomis bei turtu.
info@sostinesteise.lt-copy.png){kind=icon}