Ieškinio senatis

Ieškinio senaties terminai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius, arba sutrumpintus. Specialieji arba sutrumpinti, ieškinio senaties terminai nustatomi atskiroms reikalavimų, kylančių iš įvairių civilinių teisinių santykių, rūšims. Tai numato Civilinis Kodeksas. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama.

Ieškinio senatis nėra taikoma absoliučiai visiems santykiams. Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą. Civilinis Kodeksas nustato, jog ieškinio senatis netaikoma šiems reikalavimams: atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus istatymų nustatytus atvejus; indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į taupomąjį ar kitą banką ir reikalavimams dėl palūkanų už indėlius išieškojimo; Lietuvos Respublikos įstatymų nustatomais atvejais ir kt.

Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. O teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Dažniausiai asmuo sužino apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kurią ji yra pažeidžiama. Nors galimi atvejai, kai nuo teisės pažeidimo momento iki sužinojimo apie teisės pažeidimą praeina tam tikras laiko tarpas. Būtent nuo šio momento prasidės ieškinio senaties termino eiga. Tais atvejais, kai asmuo dėl savo nerūpestingo ar aplaidaus elgesio laiku nesužinojo apie savo teisės pažeidimą, teismas turi nustatyti momentą, kada rūpestingas, apdairus žmogus tokioje situacijoje turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Aplinkybė, kai nėra žinomas konkretus asmuo, pažeidęs teisę, neturi reikšmės ieškinio senaties termino eigos pradžiai. Tačiau tokiu atveju negalima pareikšti ieškinio, nes nėra žinomas atsakovas. Dėl aptariamosios priežasties praleidus ieškinio senaties terminą, teismas turėtų jį pripažinti praleistu dėl svarbios priežasties, ir ieškinio senaties terminas turėtų būti atstatytas. Ieškovas turėtų įrodyti, jog ėmėsi visų jam prieinamų priemonių atsakovui nustatyti.

Ginant nuosavybės teisę, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo nuosavybės pažeidimą, pavyzdžiui, nuo tos dienos, kai savininkas sužinojo apie savo turto areštą.

Jeigu iš asmens buvo išieškotos sumos ne ginčo tvarka, tai ieškinio senaties terminas dėl nepagrįstai ne ginčo tvarka išieškotų sumų grąžinimo turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo gavo banko pranešimą apie tų sumų nurašymą ne ginčo tvarka.

Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Asmenų pasikeitimas prievolėje įtakos ieškinio senaties eigai neturi.

Dėl įvairių priežasčių asmuo gali neturėti galimybės pareikšti ieškinį, nors apie savo teisės pažeidimą jis ir žinojo. Tokiais atvejais, matyt, nebūtų pagrindo ieškininės senaties terminui priskirti ir tą laiko tarpą, per kurį objektyviai nebuvo įmanoma ginti savo teisių. Laikas, kuris praėjo iki ieškininės senaties termino sustabdymo, turėtų būti įskaitomas į ieškinio senaties terminą, o laikas, kurį šis terminas buvo sustabdytas, į jį neturėtų įeiti. Išnykus aplinkybei, dėl kurios buvo sustabdyta ieškinio senatis, senaties terminas tęsiasi toliau.

Ieškinio senaties terminas sustabdomas:
1. jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga);
2. jeigu Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas);
3. jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;
4. jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas;
5. jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai;
6. jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis;
7. jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai;
8.jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, veikimas.