CK 1.78 str. 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad „sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai“. Taigi niekiniai yra tokie sandoriai, kurie pažeidžia teisės normų reikalavimus. Kitaip tariant, tokius sandorius draudžia įstatymai, todėl laikytina tokių sandorių apskritai nesant. Ir nors šalys niekinį sandorį, sudaromą raštu, gali pasirašyti, t. y. jo sudarymą patvirtinti savo parašu, bet teisinės reikšmės toks šalių patvirtinimas neturi. Tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių asmenų valios: pagal CK 1.78 str. 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
Nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas suinteresuoto asmens reikalavimu. Jeigu suinteresuoto asmens reikalavimo nėra, teismas negali savo iniciatyva pripažinti sandorio negaliojančiu. Ir nors šie sandoriai taip pat pažeidžia teisę, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys, sandorio dalyviai jų gali neginčyti. Be to, nuginčijami sandoriai pažeidžia ne viešuosius interesus, imperatyvias teisės normas, o tik tas teises, kuriomis disponuoja atitinkami asmenys. Todėl šių sandorių galiojimas priklauso nuo jų valios.
CK 1.78 str. 3 dalyje aiškiai nurodoma, kad sandoris gali būti laikomas niekiniu tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Pavyzdžiui, CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose įsakmiai nustatyta, kad čia reglamentuojami sandoriai (t. y. prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) yra niekiniai. CK 1.86 str. 1 dalyje (tariami) ir 1.87 straipsnyje (apsimestiniai) nurodyti sandoriai, nors ir neapibūdinami kaip niekiniai (tik nustatyta, kad jie negalioja), taip pat laikytini niekiniais.
info@sostinesteise.lt-copy.png){kind=icon}