Prokura

Prokūra yra specifinė įgaliojimo rūšis, kuri:
- išduodama tik verslininko - juridinio asmens arba fizinio asmens – vardu,
- išduodama tik fiziniam asmeniui, dažniausiai juridinio asmens darbuotojui (prokuristui),
- taikoma tik verslo santykiams bei atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.
    
Detali prokūros išdavimo tvarka turi būti numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. Įstatymas numato, kad prokūrą gali išduoti juridinio asmens valdymo organas arba individualios įmonės savininkas. Prokūra gali būti išduota vienam fiziniam asmeniui arba keliems asmenims. Šiuo atveju visi asmenys, turintys prokūrą, atstovaujamojo vardu privalės veikti kartu.
    
Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę ją išduoti. Jeigu prokūra nebus rašytinė, tai nereikš, kad ji negalioja, tačiau šalys, norėdamos įrodyti prokūros išdavimo faktą, neteks galimybės ginčo atveju remtis liudytojų parodymais, todėl rekomenduojama prokūrą visada sudaryti raštu. Civilinis kodeksas aiškiai nurodo veiksmus, kurių negalima atlikti, naudojant prokūrą. Pavyzdžiui, įmonė negali pavesti pagal prokūrą perleisti nekilnojamą turtą ar suvaržyti į jį teises, pasirašyti balansą ar mokesčių deklaraciją, skelbti bankrotą. Įstatymas numato ir atvejus, kuomet prokūros nereikia.
    
Darbuotojui be prokūros galima pavesti atlikti veiksmus, kurie tam tikroje verslo srityje yra kasdieniai ir įprastiniai, pavyzdžiui, nereikia surašyti prokūros sandėlio darbuotojui išduoti prekes.
    
Dar viena problema, susijusi su prokūros veikimu, kuri realiai gali netrukus iškilti, yra prokuristo teisė atstovaujamojo vardu atlikti teisinius veiksmus teisme. Tokia teisė yra numatyta Civiliniame kodekse, tačiau naujasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas, kuris įsigaliojo nuo 2003 metų sausio mėnesio 1 dienos, apie prokuristo teisę atstovauti pelno siekiantį juridinį asmenį teisme nepasisako. Šiuo atveju trūksta teisės aktų suderinamumo.